Nešėjams sunkiai sekėsi išnešti baltą popiežiaus karstą
iš katedros - jiems teko irtis pro gedėtojų jūrą. Vieni žmonės
barstė rožių žiedlapius ir mojavo baltomis lelijomis, o kiti
stengėsi būtinai prieiti artyn ir paliesti karstą, tad jis kelis
kartus buvo pakrypęs.
Katedros viduje aidėjo koptų himnai, kilo smilkalų dūmai, o
dvasininkai, pareigūnai ir choro berniukai verkė ir paskutinį
kartą atsisveikino su savo dvasiniu lyderiu - didžiausios
Artimuosiuose Rytuose krikščionių bendruomenės vadovu.
Shenuda III mirė šeštadienį, būdamas 88 metų, po ilgos kovos
su liga. Jis paliko savo bendruomenę vis labiau nerimaujančią dėl
islamiškų jėgų iškilimo ir politinės nežinomybės.
Per pamaldas antradienį Shenudos III palaikai su iškilmių
drabužiais ir aukso karūna ant galvos gulėjo atvirame karste; joms
vadovavo ortodoksų Bažnyčių patriarchai.
Pamaldose dalyvavo valdančiosios Ginkluotųjų pajėgų
aukščiausiosios tarybos nariai, parlamento pirmininkas Saadas al
Katatni, kuris priklauso Musulmonų brolijai, keli
Egipto ministrai, parlamentarai ir visuomenės veikėjai,
krikščionys ir musulmonai.
Minios žmonių, kai kurie jų - per naktį, laukė galimybės
patekti į laidotuvių pamaldas, bet pareigūnai sakė, kad jose
galės dalyvauti tik kviestiniai asmenys. Tie, kurie nepateko į
vidų, norėdami pareikšti paskutinę pagarbą velioniui, susibūrė
lauke.
Vienu metu, kai buvo atidaryti katedros teritorijos vartai, kilo
spūstis, bet Bažnyčios pareigūnai vėl šiaip ne taip juos
uždarė.
Maldoms vadovavo iš Adis Abebos atskridęs Etiopijos Ortodoksų
Bažnyčios patriarchas abuna Paulius.
„Tai, kad jis atgula poilsio, nereiškia, kad mes jį praradome“,
- per emocingas pamaldas, kurias tiesiogiai transliavo televizija,
sakė jis.
Antradienis Egipte buvo paskelbtas nacionalinio gedulo diena.
Vėliavos visoje šalyje buvo nuleistos iki pusės stiebo, o
sostinėje ir al Bucheiros provincijoje, kur yra minėtas 4-ojo
amžiaus Šv.Pišojaus vienuolynas, įgyvendinamas
„precedento neturintis“ saugumo planas. Popiežius tame vienuolyne
Vadi an Natrūne Nilo deltoje laidojamas vykdant jo paskutinę valią.
Po Aleksandrijos popiežiaus ir Šv.Morkaus sosto patriarcho
Shenudos III (Sinutijo III) mirties dešimtys tūkstančių koptų
ėmė plūsti į Kairo centre esančią katedrą atsisveikinti su savo
dvasiniu vadovu.
Nuo sekmadienio iki laidotuvių, Shenudos III palaikai auksu
tviskančiais drabužiais, su karūna ant galvos ir skeptru rankoje,
buvo pašarvoti sėdomis aukštame, puošniame Šv. Morkaus („Mar
Morkos“) popiežiaus soste su Kristaus atvaizdu už nugaros ir
liūtais iš šonų.
Gedintys tikintieji plūdo norėdami paskutinį kartą pažvelgti
į „Babą Shenudą“ („Tėvą Shenudą“) ir fotografavo jį savo
mobiliaisiais telefonais.
Sekmadienį per spūstį žuvo trys žmonės, dar 137 buvo
sužeisti, todėl Koptų Bažnyčios pareigūnai buvo priversti
sutrumpinti lankymo valandas ir uždaryti katedrą
Po Shenudos III mirties prasidėjo procesas naujam patriarchui,
kuris koptų bendruomenei vadovaus sudėtingu politinio nestabilumo ir
tarpreliginės įtampos periodu, išrinkti.
Naująjį popiežių rinks taryba, kurioje dirbs aukšto rango
dvasininkai, dabartiniai ir buvę valstybės pareigūnai koptai,
parlamentarai, vietos tarybų nariai ir žurnalistai. Rinkimų
procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Naujienos apie Shenudos mirtį pasėjo nerimą Egipto koptų
bendruomenėje, nes daugelis laikė jį žmogumi, sunkiais laikais
išlaikiusiu blaivų protą ir padėjusiu užkirsti kelią didelio
masto tarpreliginiams neramumams.
Tačiau popiežiaus kritikai mano, kad jis buvo pernelyg artimas
vyriausybei ir nepakankamai kalbėjo už savo bendruomenę
tarpreliginės neapykantos kurstomų išpuolių, diskriminacijos ir
puldinėjimų akivaizdoje.
1971 metais popiežiumi išrinktas Shenuda III koptams, kurie
sudaro 10 proc. iš 80 mln. Egipto gyventojų, vadovavo tokiu metu,
kai Egipte kilo islamistų karingumo banga, nuo kurios jis stengėsi
apsaugoti savo žmones.
Koptai ypač nerimavo dėl Arabų pavasario sukilimo, per kurį
pernai vasarį buvo nušalintas prezidentas Hosni Mubarakas, politinių pasekmių.
Per pirmuosius po sukilimo parlamento rinkimus beveik tris
ketvirtadalius vietų laimėjo islamiškos partijos, tarp jų -
ultrakonservatyvių salafitų, kurie mano, kad krikščionys
neturėtų valdyti šalies.