Apklausus liudininkus paaiškėjo, kad mokiniams į galvas šaudęs snaiperis galimai viską ir filmavo.
Tuo metu teisėsaugininkų taikinyje atsidūrė trys buvę Prancūzijos desantininkai, anksčiau tarnavę Afganistane. Jie iš armijos pašalinti 2008 metais dėl viešumoje pasirodžiusios nuotraukos, kurioje jie saliutuoja Hitlerio stiliumi, o priešais save laiko vėliavą su svastika.
Tyrėjai neabejoja, kad vakarykštis – kovo 19 dienos išpuolis – tai ne pirmas per pastarąsias dienas įvykdytas tų pačių žudikų teroro aktas.
Užpraėjusį sekmadienį – kovo 11 d. - Tulūzoje užpultas ir nušautas Šiaurės Afrikos kilmės karys.
Praėjusį ketvirtadienį – kovo 15-ąją – dar du kariai buvo nušauti ir vienas sužeistas prie mokėjimo automato Montabano mieste už 50 kilometrų nuo Tulūzos. Žuvusieji taip pat buvo kilę iš Šiaurės Afrikos.
Po išpuolių prieš Prancūzijos karius policija manė, kad turi reikalą su vienišu ekstremistu, kuris tokiu būdu protestuoja prieš šalies įsitraukimą į Afganistano konfliktą.
Tačiau kruvinas susidorojimas žydų mokykloje jų akis nukreipė į minėtą neonacių fanatikų trijulę, galimai nusitaikiusią į šalies žydus ir musulmonus.
Užpuolikas pirmadienį nušovė du – 3 ir 6 metų amžiaus – broliukus, jų tėvą, kuris toje mokykloje dirbo mokytoju, ir dar vieną 8 metų mergaitę – mokyklos direktoriaus dukterį.
Žudikas vilkėjo juodais odiniais drabužiais, buvo užsidėjęs šalmą. Savo kruviną darbą jis atliko apie 8 val. ryto, tuo metu, kai tėvai vedė į mokyklą savo vaikus.
Policija nustatė, kad į kareivius ir vaikus buvo šaudyta iš to paties ginklo. Žudikas į visas tris nusikaltimų vietas atvyko tuo pačiu „Yamaha“ motoroleriu ir visais atvejais veikė taip pat šaltakraujiškai.
Focus.de rašo, kad bent 10 liudininkų patvirtino, jog vyras ant kairiojo skruosto turėjo randą arba tatuiruotę.
Vienas liudininkas teigė, kad žudikas ant kaklo turėjo mažytę kamerą, matyt tam, kad galėtų nufilmuoti tą siaubą, kurį įvykdė.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė nacionalinę gedulo dieną ir pažadėjo, kad, medžiojant žudikus, bus iššluotos visos įmanomos kertės.
BBC žurnalistas Paryžiuje Hugh Schofieldas pažymėjo, kad N. Sarkozy oponentai ta proga papylė jam priekaištų. Esą prezidentinės kampanijos metu N. Sarkozy be reikalo kėlė diskusiją tokiais jautriais klausimais, kaip košerinis maistas ir musulmonų leistina mityba. Esą tokia pozicija galėjo padrąsinti kraštutinius dešiniuosius, o musulmonų ir žydų bendruomenes nustumti į šalį.
Šios teorijos trūkumas, pridūrė H. Schofieldas, yra tas, jog kol kas nenustatyta, ar žudikas taikėsi specialiai į musulmonų karius.
Nacių organizacijos šalyje yra uždraustos, tačiau kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės čia veikia dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat ir kariuomenėje. Apžvalgininkai pastebi, kad vis daugiau juos palaikančių žmonių susirenka ir prie Prancūzijos balsadėžių.
Kuomet 1954 metais Alžyras stojo į kovą dėl savo nepriklausomybės, prancūzų kariuomenės pareigūnai suformavo Slaptosios armijos organizaciją (OAS), kuri vykdė teroro išpuolius prieš alžyriečius.
Aštuonerius metus trukęs Alžyro karas baigėsi 1962 m.
OAS iki šiol turi pasekėjų Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų gretose ir tarp Alžyro karo veteranų. Kai kurie mano, jog aptariami šaudymai gali būti susiję su Alžyro karo pabaigos 50-uoju jubiliejumi.