Praėjusį antradienį susiriejo Piliečių platformos partijai (PPP) vadovaujantis premjeras Donaldas Tuskas ir Valstiečių partijos lyderis, vicepremjeras bei ekonomikos ministras Waldemaras Pawlakas.
Tą dieną vyriausybinės koalicijos vadovai bendroje spaudos konferencijoje turėjo paviešinti galutinį kompromisinį pensijų reformos variantą. Tačiau politinio susitarimo žurnalistai neišvydo, priešingai – čia pat, regis, buvo iškastas karo kirvis.
Vietoj vyriausybės vadovų į žurnalistus kreipėsi vyriausybės atstovas spaudai Pawelas Grasas ir pareiškė, jog W.Pawlakas atsiriboja nuo pensijų reformos, o tai reiškia, kad koalicijos ateitis pakibo ant plauko.
Premjeras – įsipareigojęs?
Prieš keturis mėnesius pristatydamas Seime naujos vyriausybės programą premjeras D. Tuskas paskelbė, kad iki 67 metų ilgins pensinį amžių tiek moterims, tiek vyrams.
Manoma, jog tokį pareiškimą premjeras padarė reaguodamas į tarptautinių reitingo agentūrų grasinimą sumažinti Lenkijos reitingą, jei nebus įdiegta taupymo programa ir mažinamos šalies skolos.
D.Tuską negailestingai kritikavo ir vietos ekonomistai. Premjeras esą ketverius ankstesnius valdymo metus taip ir nevykdė reformų.
Dėl to, pavyzdžiui, lenkų policininkai į pensiją išeina vos po penkiolikos darbo metų. Be to, įvairių profesinių privilegijų Lenkijoje yra bene daugiausia visoje Europos Sąjungoje.
Bet kad nesukeltų profsąjungų įniršio, D. Tuskas pensinį amžių pasiūlė kelti palengva, taigi tik nuo 2040-ųjų reikėtų dirbti iki 67 metų.
Opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP) simpatizuojanti Solidarumo profsąjunga ėmė grasinti streikais ir pradėjo rinkti parašus reikalaudama surengti referendumą dėl pensinio amžiaus ilginimo. D. Tuskui trūko politinės paramos ir žūtbūt reikėjo rasti kompromisą.
Nesusitarė dėl išlygų
Sociologinėms apklausoms parodžius, jog valdančiosios koalicijos reitingai ėmė labai smukti, Valstiečių partija staiga apsigalvojo – ėmė nebepritarti pensijų reformai ir teikti keisčiausius siūlymus.
Antai W. Pawlakas pasiūlė, jog už kiekvieną pagimdytą vaiką moteris turėtų į pensiją išeiti trejais metais anksčiau.
Ekonomistams ėmus šaipytis, kad ta privilegija taptų gera priedanga moterims gegutėms, kurios gimdo krūvas vaikų, bet jų neaugina, „valstiečiai” nenusileido ir sugalvojo kitokių išlygų.
Pagal jas tie lenkai, kurie nenorėtų dirbti iki 67 metų, galėtų į pensiją pasitraukti keleriais metais anksčiau, o valstybė jiems privalėtų mokėti visą pensiją.
Bet D. Tuskas sutiko tik su viena išlyga: paskutinius kelerius metus prieš pensiją žmogus galėtų dirbti puse etato. Ilgai svarstęs, ar sutikti su tokiu kompromisu, W. Pawlakas, regis, nusprendė rizikuoti – jo D. Tusko pasiūlymas netenkino, todėl „valstiečiai” nutraukė ir visas derybas.
Pirmalaikių rinkimų baimė
Ekspertų nuomone, D. Tuskui dabar liko tik kelios išeitys – skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus arba ieškoti politinės paramos derybose dėl pensijų reformos.
PPP jau pranešė pradėjusi derybas dėl pensijų reformos su Palikoto rėmimo sąjunga (PRS).
Ši verslininko Januszo Palikoto partija, šiaip nevengianti kritikuoti vyriausybės, nuo pat pradžių gyrė pensijos ilginimo idėją, mat ją ilgina visos Vakarų valstybės.
Todėl manoma, kad PRS pritartų D. Tusko iniciatyvai. Kita vertus, PPP koalicija su „valstiečiais” dar nėra galutinai palaidota, mat nė vienai šių partijų rinkimai nebūtų itin naudingi.
Varšuvos universiteto politologas Jaroslawas Flisas prognozuoja, jog koalicija kol kas nežlugs, nes „valstiečiai” esą bijo pirmalaikių rinkimų ir nenori prarasti pelningų pareigybių valstybinėse įmonėse.
W. Pawlakas esą jau turėjo sykį pasimokyti, kai 2003-iaisiais nusprendė pasitraukti iš koalicijos su kairiaisiais.
Tuomet pelningų darbų netekę pavaldiniai patį W. Pawlaką pašalino iš Valstiečių partijos pirmininko posto.
J.Palikoto liberalai – vis populiaresni
Per praėjusius Seimo rinkimus Lenkijoje į parlamentą netikėtai patekusi ir nemažai balsų gavusi Januszo Palikoto rėmimo sąjunga jau tuomet buvo vadinama šalies politikos mįsle.
Politologai neatmeta, jog PRS parems PPP ilginant pensinį amžių, tačiau ji į vyriausybinę koaliciją nebus kviečiama.
PPP iš tikrųjų esą netgi prisibijo PRS, mat šios liberalios politinės jėgos reitingai vis labiau kyla ir jai jau netgi pranašaujama pergalė kituose Seimo rinkimuose.
Kovą su Bažnyčios įtaka skelbiančiai ir liberalias Vakarų šalių idėjas, populiarias tarp jaunimo, propaguojančiai PRS ėmė simpatizuoti ne tik dauguma šalies intelektualų. Antai du sykius prezidentu buvęs Aleksandras Kwasniewskis neseniai ėmė kalbinti Kairiųjų demokratų sąjungą vienytis su PRS.
Manoma, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai neabejotinai sustiprintų visų kairiųjų partijų įtaką, nes valdantys dešinieji vis labiau kompromituojasi rinkėjų akyse.