Balsavimas separatistiniame regione vyksta 84 rinkimų
apylinkėse, kurios duris atvėrė 8 valandą ryto vietos laiku. Į
rinkėjų sąrašus įtraukta 34 tūkst. 360 balsavimo teisę
turinčių žmonių.
Rudenį vykusių rinkimų dalyviai - valdžios remiamas kandidatas
Anatolijus Babilovas ir opozicijos lyderė Ala Džiojeva,
nepripažinę vienas kito pergalės, - pakartotiniuose rinkimuose
nedalyvauja.
Šį kartą į separatistinio regiono postą balotiruojasi Pietų
Osetijos pasiuntinys Rusijoje Dmitrijus Medojevas, žmogaus teisių
įgaliotinis prie Pietų Osetijos prezidento Davidas Sanakojevas,
buvęs regiono Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Leonidas
Tibilovas ir komunistų lyderis Stanislavas Kočijevas.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas A.Bibilovas, kuris
anksčiau buvo laikomas „Maskvos favoritu“, bet lapkričio mėnesį
per antrą turą pralaimėjo A.Džiojevai, atsisakė vėl kovoti dėl
prezidento posto, kad „suteiktų piliečiams galimybę atsitraukti nuo
susipriešinimo ir savo pasirinkimą padaryti ramiomis sąlygomis“.
Lapkričio 27 dieną įvykusius rinkimus, pirminiais duomenimis,
laimėjo buvusi švietimo ministrė A.Džiojeva. Tačiau A.Bibilovo
komanda apskundė balsavimo rinkimus regiono Aukščiausiame teisme,
kuris panaikino rinkimų rezultatus dėl nustatytų pažeidimų.
Pasaulinė bendrija Pietų Osetiją tebelaiko Gruzijos teritorijos dalimi, todėl atsisako pripažinti šio regiono prezidento rinkimų
legitimumą. Iki šio laiko Pietų Osetijos nepriklausomybę yra
pripažinusios tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir nykštukinė Ramiojo
vandenyno valstybėlė Nauru.
Tbilisis teigia, kad tokie rinkimai negali būti nei sąžiningi,
nei teisingi, nes vyksta „užsienio okupacijos sąlygomis“. Pietų
Osetijoje yra dislokuoti Rusios kariai, o Rusijos pasieniečiai saugo
demarkacijos liniją su Gruziją. Be to, respublikos valiuta yra
Rusijos rublis.
Pakartotiniuose rinkimuose užsiregistravo daugiau kaip 40 stebėtojų iš užsienio, daugiausia iš NVS šalių.