Daugiau nei prieš dešimtmetį JAV sudrebino mažo berniuko drama. 1999-ųjų lapkritį E. Gonzalezo motina kartu su sūnumi ir kitais pabėgėliais bandė išvykti iš Kubos ir pasiekti JAV pakrantę. Nuo komunistinio režimo bėgliai spruko mažu laiveliu, tačiau netikėtai sugedus varikliui įvyko tragedija. Bangoms nuskandinus valtį žuvo E. Gonzalezo mama ir dvylika kitų keleivių, išsigelbėti pavyko tik šešiamečiui ir dar porai žmonių, kuriuos laiku pastebėjo žvejai.
Imigracijos ir natūralizacijos tarnyba berniuką perdavė JAV gyvenančiam jo dėdei Lazaro Gonzalezui. Po kurio laiko šis žmogus sulaukė telefono skambučio – su juo susisiekęs Kuboje gyvenęs berniuko tėvas pareiškė, kad buvusi žmona sūnų į JAV išsivežė be jo sutikimo. Kubietis pareikalavo, kad sūnus būtų grąžintas į salą, pas šeimą.
Tėvas nenuleido rankų
Berniuko giminaičiai atsisakė tai daryti, užvirė nuožmi kova. Už tai, kad jaunasis bėglys liktų JAV, stojo Amerikoje prieglobstį gavusių pabėgėlių iš Kubos bendruomenė, jos poziciją palaikė garsūs bei įtakingi politikai. Į iš komunistinės Kubos pabėgusio berniuko dramą vienu metu buvo pasinėrusi visa JAV žiniasklaida.
2000-ųjų sausį į JAV parsivežti berniuko atvyko dvi jo senelės. Tačiau pasimatyti su vaiku joms buvo leista tik kartą. Moterys susitiko su teisininkais, jas priėmė JAV teisingumo sekretorius, po kelių dienų pripažinta, kad JAV neturi teisės berniukui suteikti šios šalies pilietybės.
Netrukus į kovą dėl sūnaus stojo Fidelio Castro valdomoje komunistinėje Kuboje gyvenęs tėvas. Jis nusiuntė daugybę raštų JAV vadovams reikalaudamas iš Majamyje gyvenančių giminaičių vaiką atimti ir grąžinti jam.
2000-ųjų kovą federalinis teismas atmetė berniuko giminių prašymą suteikti vaikui Amerikos pilietybę. Kilo tarptautinis skandalas, Kubos valdžia palaikė berniuko tėvą ir reikalavo, kad vaikas būtų kuo skubiau grąžintas į tėvynę. Tuo metu E. Gonzalezą ėmė ginti įvairios Amerikos visuomeninės organizacijos bei kubiečių bendruomenė. Buvo organizuojami mitingai, įvairios demonstracijos.
Net Majamio Deido apygardos, kur su giminaičiais gyveno berniukas, meras prisijungė prie protestuotojų ir pareiškė, kad vietos valdžia nebendradarbiaus su federalinėmis institucijomis dėl vaiko grąžinimo į Kubą ir neleis policijai jo paimti.
Apgultis – kaip Garliavoje
JAV teisingumo sekretorius nurodė berniuką auginusiems giminaičiams, kad galutinė E. Gonzalezo perdavimo tėvui data – 2000-ųjų balandžio 13-oji, tačiau jie nesutiko to padaryti.
Valdžios atstovų ir E. Gonzalezo giminių derybos užtruko, prasidėjo Garliavos įvykius primenanti drama. Namus Majamyje apsiautė šimtai protestuotojų, buvo sutelktos gausios policijos pajėgos.
Balandžio 14-ąją buvo išplatintas vaizdo pranešimas, kuriame berniukas sako norintis likti Amerikoje. Po kelerių metų E. Gonzalezas pats pripažino, kad taip kalbėti jį vertė giminaičiai, apie jo tėvą kalbėję „baisius dalykus“.
Balandžio 22-ąją nuspręsta berniuką iš jo giminaičių paimti prievarta, prasidėjo namo šturmas. Ginkluoti JAV maršalai (teismo vykdytojai) įsiveržė į E. Gonzalezo dėdės namus. Per šį šturmą buvo padaryta fotografija, kuri vėliau apskriejo visą pasaulį: automatą į berniuko pusę nukreipęs pareigūnas.
E. Gonzalezas iš giminaičių buvo atimtas jėga. Pareigūnė verkiantį ir besipriešinantį vaiką nunešė į šalia stovėjusį mikroautobusą.
Maždaug 100 protestuotojų minia šaukė: „Žudikai!“ Į JAV maršalus skriejo tušti buteliai, kiti daiktai. Pareigūnai nuo užpuolikų gynėsi naudodami jėgą bei ašarines dujas.
Kas vykdo teisingumą?
Kai tik vaikas buvo paimtas, Mažąja Havana vadinamame Majamio rajone kilo masiniai neramumai. Kelių šimtų žmonių minia siaubė viską aplinkui, protestuotojai degino šiukšlių konteinerius, padangas.
Praėjus keturioms valandoms po šturmo E. Gonzalezas karinėje bazėje susitiko su savo tėvu. Kitą dieną Baltieji rūmai išplatino nuotrauką, kurioje besišypsantis vaikas džiaugiasi susitikęs su savo tėvu, o berniuko giminės pareiškė, kad fotografija suklastota.
Netrukus E. Gonzalezas su savo tėvu išvyko į komunistinę Kubą. Berniuko grąžinimo drama įgavo ryškų politinį atspalvį, Kubos lyderis F. Castro asmeniškai pasveikino sūnų ir jo tėvą. E. Gonzalezo byla padėjo pagerinti JAV ir Kubos tarpusavio santykius ir parodė, kad Jungtinėse Valstijose teisingumą vykdo ne minia, kaip garsiai ji bešauktų ir kiek gerai būtų organizuota, o teismai ir jų sprendimus įgyvendinančios institucijos.
E. Gonzalezas iki šiol kartu su savo tėvu gyvena Kuboje.