Šį sausį žiniasklaida paskelbė, kad didžiąją dalį 1992-aisiais pateiktos savo daktaro disertacijos apie naujųjų laikų olimpines žaidynes P. Schmittas nurašė nuo bulgarų sporto eksperto Nikolajaus Georgijevo veikalo.
Penkių asmenų komisiją įkūrė Budapešto Semelveiso universitetas, į kurį yra įkorporuotas kažkada atskirai veikęs Budapešto sporto universitetas, kuris ir yra P. Schmittui suteikęs mokslinį laipsnį.
Komitetas antradienį paskelbė trijų puslapių išvadas, nors visa tyrimo medžiaga sudaro daugiau kaip 1000 puslapių.
Komisija nustatė, kad nuo 34 iki 50 puslapio disertacija yra visiškai identiška vokiečių sporto sociologo Klauso Heinemanno publikacijai, o dar 180 puslapių iš dalies yra identiški darbui, kurį parašė N. Georgijevas.
Komitetas taip pat pabrėžė, kad netinkamai žymimos citatos ir bibliografija bei nurodė kitus trūkumus.
Komisija daro išvadą, kad P. Schmitto darbas turi trūkumų, tačiau atsakomybė tenka ne tiek jam, kiek tuometiniam Sporto universitetui.
Sporto universitetas per išankstinį darbo vertinimą turėjęs nurodyti trūkumus, o to neatlikus, autoriui susidarė įspūdis, kad darbas atitiko reikalavimus, mano komisija.
P. Schmittas yra pareiškęs, kad gerbs bet kokį komisijos sprendimą, tačiau teigė neplagijavęs.
P. Schmittas, kuriam dabar 70 metų, Vengrijos prezidentu tapo 2010-aisiais.
Iškilus kaltinimams plagiatu, valdančioji koalicija net ėmė rengtis pakeisti įstatymus, numatančius prezidento pavadavimo tvarką. Vengrijos prezidentas renkamas parlamento, kuriame dabar dominuoja „Fidesz“ ir krikščionių demokratų atstovai.
P. Schmittas jaunystėje yra buvęs žymus fechtuotojas, be kita ko, su Vengrijos nacionaline rinktine laimėjęs du olimpinius aukso medalius. Vėliau tapo aukštu sporto funkcionieriumi, dirbo diplomatu, buvo išrinktas į Europos Parlamentą.