To priežastimi jis nurodė didelius kaštus. Bulgarija esą negali
finansuoti statybos ir „bulgarų kartoms“ užkrauti kreditų
apmokėjimo naštos. B. Borissowas praėjusiomis dienomis apie projekto
ateitį jau kalbėjosi su Rusijos vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu.
Elektrinės statybą nuo sutarties pasirašymo su Rusijos bendrove
„Atomstrojexport“ 2008-aisiais temdė nesutarimai dėl kainos.
Pradinėje sutartyje buvo numatyta, kad branduolinės jėgainės
statyba kainuos 4 mlrd. eurų, tačiau, manoma, kad galutinė kaina
būtų gerokai didesnė.
2009-aisiais iš projekto, be to, pasitraukė Vokietijos
energetikos bendrovė RWE. Jai turėjo priklausyti 49 proc. projekto.
Kadangi nebuvo rasta naujo investuotojo, Bulgarijos vyriausybė jau
anksčiau davė suprasti, kad statybai iškilo grėsmė ir kad ji be
naujo investuotojo negalės būti užbaigta.
Projektas pasirodė esanti „visiška nesėkmė“, pripažino B.
Borissowas. Vyriausybė dabar svarsto galimybę Belenėje statyti
šiluminę jėgainę. Jau baigtas branduolinis reaktorius tuo tarpu
būtų pastatytas veikiančioje Koslodujo atominėje elektrinėje.
Siekdama išvengti galimo Maskvos skundo dėl pasitraukimo iš
projekto, Bulgarija ketvirtadienį siunčia į Maskvą ūkio ir
energetikos ministrą Deljanas Dobrewas.