Tai, kad Lenkijoje veikė slaptas JAV kalėjimas, kuriame amerikiečiai laikė ir tardė įtariamus teroristus, jokia naujiena nei patiems lenkams, nei pasauliui.
Tokius kaltinimus Varšuvai po specialaus tyrimo dar 2007 metais buvo pateikęs Europos Tarybos pranešėjas Dickas Marty. Vėliau jie pakartoti Europos Parlamento ir „Human Watch” organizacijos raportuose.
Tačiau visos iki tol buvusios Lenkijos vyriausybės įtarimus užsispyrusios neigė. Todėl vakarykštis dienraščio „Gazeta Wyborcza” pranešimas padarė sprogusios bombos efektą.
Du – apkaltinti, du – minty?
Pasirodo, net Lenkijos generalinė prokuratūra jau yra surinkusi visus įrodymus, kad 2002–2003 metais Lenkijoje tikrai veikė slaptas Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamas kalėjimas.
Maža to, teigiama, jog Varšuvos prokuratūra įslaptintoje byloje jau apkaltino du buvusius Žvalgybos agentūros (ŽA) vadus talkinus steigiant tokį kalėjimą ir pažeidus šalies konstituciją.
Šie du kaltinamieji – tai buvęs ŽA vadovas Zbigniewas Siemiątkowskis bei jo pavaduotojas Andrzejus Derlatka.
Prokurorai esą taip pat surinko įrodymų, leidžiančių pradėti Seime procedūrą dėl buvusio kairiųjų premjero Leszeko Millerio perdavimo Valstybės tribunolui.
Tiesa, šie įrodymai dar neperduoti Seimo pirmininkui. Tačiau spėjama, jog atsakomybės išvengti gali nepavykti ne vien L.Milleriui, bet ir tuomečiam prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui.
Lūžis – po perdavimo
Dienraščio informatorius teigia, jog įvykiai Lenkijoje įsiutino JAV pareigūnus. Jie esą rekomendavo lenkams imti pavyzdį iš kolegų lietuvių ir rumunų, kurie tardytojams esą jokių duomenų neatskleidžia.
Tuo tarpu Lenkijoje prokurorams kaltinimus pateikti esą leido tai, kad 2011 metų pabaigoje prokuratūra iš Žvalgybos agentūros galiausiai gavo visus dokumentus dėl bendradarbiavimo su CŽV pirmajame karo su terorizmu etape.
Šiuose dokumentuose buvo išsami informacija, kaip buvusioje žvalgybos mokykloje Keikutų vietovėje buvo steigiamas amerikiečiams pavaldus centras.
„Juose amerikiečių belaisviai nevadinami kaliniais. Pavadinimas neutralesnis, pavyzdžiui, keleiviai”, – apie Žvalgybos agentūros dokumentus pasakojo vienas laikraščio šaltinių.
Informatoriaus teigimu, lenkų vaidmuo apsiribojo tuo, kad jie leido amerikiečiams naudotis Šymanų aerodromu ir centru Senuosiuose Keikutuose.
Bylos numarinti nepasisekė
Tiesa, ir Lenkijos žvalgybos agentūra labai ilgai nevykdė prokuratūros nurodymo perduoti prašomus dokumentus byloje, kuri pradėta dar 2008 metais.
Helsinkio žmogaus teisių grupės pirmininkas Adamas Bodnaras teigia, jog visą tą laiką Lenkijos valdžia visokeriopai trukdė tyrimui ir siekė jį nutraukti.
Buvęs premjeras L.Milleris bei tuometis prezidentas A.Kwasniewskis nuolatos tvirtino, jog ŽA talkino amerikiečiams kovojant su terorizmu, tačiau neigė egzistavus slaptą kalėjimą, jau nekalbant apie neleistinus tardymo metodus jame.
Tačiau bylos numarinti nedavė tarptautinių organizacijų bei žiniasklaidos demaskavimas.
Varšuvos žiniasklaida savo kanalais išgavo ir paviešino nemažai liudijimų ir dokumentų.
Žurnalistai demaskavo, jog Šymanų aerodrome 2002 ir 2003 metais leidosi CŽV užsakyti lėktuvai, iš kurių išlaipinti šeši asmenys buvo nuvežti į ŽA bazę Senuosiuose Keikutuose.
Skandalas kilo ir paviešinus, jog Šymanų oro uosto vadovai – CŽV agentai, o JAV ne tik neteikia informacijos Lenkijos tardytojams, bet ir, kaip spėjama, daro spaudimą prokuratūrai ir politikams dėl bylos numarinimo.
Paaiškėjo, jog nuo bylos tyrimo buvo nušalintas aktyviausias prokuroras Jerzy Mierzewskis, jau prieš metus norėjęs pateikti kaltinimus ŽA vadams.
Dabar paskelbta, jog ir surinkusi įrodymus Generalinė prokuratūra minėtą bylą neseniai perkėlė iš Varšuvos į Krokuvą, o tai jos užbaigimą vėl atidės kuriam laikui.
Bet bylos numarinti jau nebepavyks, nes 3 Saudo Arabijos piliečiai pateikė ieškinius dėl slaptame kalėjime Lenkijoje patirtų kankinimų. Ieškiniuose tvirtinama, jog suimtieji buvo tardomi labai brutaliais metodais.
Kaltinimai Europos Parlamente
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International” antradienį apkaltino Lietuvą ir Skandinavijos šalis nededant pakankamai pastangų galimam dalyvavimui slaptoje JAV programoje, pagal kurią buvo gabenami ir kalinami terorizmu įtariami asmenys, ištirti.
Europos Parlamente surengtuose klausymuose organizacijų „Amnesty International” ir „Reprieve” atstovai sakė, kad Europos šalims trūksta politinės valios nuodugniems tyrimams atlikti, nepaisant pastaruosius kelerius metus pasirodžiusios naujos informacijos.
„Amnesty International” ekspertė Julia Hall priminė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra pernai rudenį atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nors buvo pateikta nauja informacija apie tai, kaip iš Maroko 2005 metais galėjo būti skraidinamas Abu Zubaydah.
A.Zubaydah buvo suimtas 2002 m. Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis buvo laikomas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje, Maroke ir Lietuvoje, o nuo 2007 metų yra Gvantanamo kalėjime. Lenkijoje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisinis procesas ten tebevyksta.
JAV iš pradžių jį įtarė ėjus aukštas pareigas „Al Qaeda” teroristinėje organizacijoje, tačiau per 10 metų iki šiol nepateikė jokių kaltinimų.
„Amnesty International” atstovė J.Hall teigė, kad Suomija, nors ir paviešino daug dokumentų, atsisako pradėti išsamų tyrimą dėl skrydžių, kurie siejami su CŽV kalinių gabenimo programa, ir skrydžių į Lietuvą.
Pasak J.Hall, ištirti su programa siejamus skrydžius atsisako ir šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Danija, nors Lietuvos parlamentinio tyrimo išvadose buvo pranešta apie su CŽV programa siejamą skrydį Bukareštas–Palanga–Kopenhaga.
J.Hall atkreipė dėmesį ir į Norvegiją, kurios valdžia praėjusį mėnesį paskelbė apie CŽV programos kontekste minimus skrydžius tarp šios šalies Bergeno ir Oslo oro uostų į Lietuvos oro uostus, tačiau pasitenkino JAV paaiškinimu, esą nėra nieko įtartina.
„Skandinavijos ryšiai su CŽV gabenimo ir slapto kalinimo operacijomis lieka neištirti”, – teigė ji.
Į Europos Parlamento klausymus kviestas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pranešė negalįs atvykti dėl parlamento plenarinio posėdžio, tačiau informavo apie savo vadovaujamo komiteto išvadas.
„CŽV prašymu Lietuvoje buvo sukurtos sąlygos laikyti sulaikytąjį. Antra, komiteto turimais duomenimis, toje vietoje žmonės nebuvo kalinami ir (ar) blogai su jais elgiamasi. Galiausiai sąlygos pervežti CŽV sulaikytuosius per Lietuvos teritoriją egzistavo, bet komitetas nenustatė, ar toks pervežimas buvo”, – rašoma A.Anušausko laiške.
Buvę Lietuvos valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.