„Bilietas buvo mano rankose, - prisipažino D. Grigorjevas naujienų agentūrai „Life News“, kurią cituoja „Newsru.com“. - Po varžybų grįžau į Tiumenę savo automobiliu. Keletą valandų praleidau prie vairo ir namo grįžau tik trečią valandą nakties. Nusprendžiau, kad skrisiu kitu reisu. Buvau toks pavargęs, kad net nepajėgiau paskambinti į oro uostą ir pakeisti bilieto.“
Lėktuvas ATR-72 nukrito apie 7 val. 50 min. Tiumenės laiku. Po jo pakilimo buvo praėjusios vos trys minutės. Žuvo visi keturi įgulos nariai ir 27 keleiviai. 12 žmonių išgyveno, bet buvo sužaloti. Kai kurių būklė sunki.
Apie tragediją D. Grigorjevui pranešė jo firmos generalinio direktoriaus pavaduotojo žmona. Ji pirmoji paskambino pasiteirauti, ar jam viskas gerai. „Po to viskas buvo kaip košmariškame sapne. Pirmas dalykas, ką padariau, tai paskambinau motinai“, - pirmąsias minutes sužinojus, kokios nelaimės išvengė, prisiminė verslininkas.
„Turiu tris vaikus, - tęsė D. Grigorjevas. - Tai turėjo būti trumpa trijų dienų komandiruotė darbo reikalais. Kai tik pagalvoju, kad ji galėjo tapti amžina ir kad aš galėjau savo šeimą matyti paskutinį kartą gyvenime... Esu dėkingas lemčiai, kad nesėdau į tą lėktuvą... Labai gaila žmonių, kurie ten buvo.“