C. Cirstoveanu, pradėjęs donkichotišką kovą su Rumunijoje įsigalėjusia kyšių ėmimo kultūra, vienas neriasi iš kailio, kad išgelbėtų sunkiomis širdies ligomis sergančius kūdikius.
Daktaras pigiais skrydžiais skraidina juos į Vakarų Europą, kur gydytojai jiems suteikia pagalbą neprašydami už tai papildomo atlygio.
Prieš savaitę į tokią kelionę jis leidosi su 13 dienų amžiaus Catalinu, kuriam reikėjo atlikti širdies operaciją. Medikas su savimi pasiėmė nedidelį kelioninį krepšį, į naujagimio lopšį įdėjo kvėpavimo aparatūrą ir su šia manta sėdo į pigių skrydžių kompanijos lėktuvą, kuris jį nugabeno į Italiją. Čia C. Cirstoveanu ir jo mažojo paciento jau laukė italų chirurgai, kurie berniuką skubiai operavo. Operacija buvo sėkminga.
Po dviejų dienų toje pačioje Italijos klinikoje mirė trijų savaičių amžiaus mergaitė, kurią čia taip pat atskraidino C. Cirstoveanu. Naujagimė taip ir nesulaukė jai reikalingos operacijos. „Labai jaudinausi, kad ji neišgyvens, - prisipažįsta gydytojas. - Bet Rumunijoje ji bet kokiu atveju būtų numirusi.“
Mokestį ima ir už paklodės pakeitimą
Rumunijos sveikatos apsaugos sistemą yra apraizgęs lipnus korupcijos tinklas. Čia reikia duoti pinigų ne tik chirurgams, kad jie teiktųsi gelbėti vaiko gyvybę, bet ir slaugytojoms tam, kad jos pakeistų suteptą paklodę.
Tai – viena priežasčių, dėl ko šioje šalyje vaikų mirtingumas daugiau kaip dvigubai didesnis, negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Rumunijoje vienas iš 100 vaikų nesulaukia savo pirmojo gimtadienio.
„Jei atvirai, kyšių kultūra yra taip giliai įsišaknijusi mūsų sistemoje, kad pašalinti ją bus labai sunku“, - neslepia sveikatos apsaugos ministras Ladislau Ritli.
Rumunijoje – ES narėje – pacientai nuolat aptarinėja neoficialias medikų paslaugų kainas. Šios sumos taip pat priklauso nuo to, kiek pacientas gali sau leisti.
Chirurgui mokestis už operaciją prasideda nuo kelių šimtų eurų. Anesteziologui mokama maždaug trečdalis to. Slaugytojos gauna po kelis eurus kaskart, kai atneša vaistų ar daro lašelinę.
Pažyma, kurios reikia, kad pacientas galėtų būti operuojamas užsienyje, gali kainuoti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, jeigu kreipsiesi ne į tą gydytoją.
Daktaro C. Cirstoveanu skyriuje Marie Curie ligoninėje mažojo Catalino operacija būtų kainavusi 2-3 tūkstančius eurų (6,9 tūkst.-10,4 tūkst. litų), neskaitant kyšių. Rumunijos valstybinis sveikatos draudimas pacientui skiria dešimt kartų didesnę sumą, kai operacija atliekama užsienyje. Tai – šis tas gyventojams šalies, kur vidutinis atlyginimas siekia 350 eurų (1,2 tūkst. litų) atskaičius mokesčius.
Pasaulio banko duomenimis, 2005 metais visos Rumunijos gyventojai kyšiams kasdien išleisdavo 750 tūkstančių eurų (2,6 mln. litų). Naujesni šios srities vertinimai neprieinami.
Nors neoficialus mokėjimas už paslaugas yra labai įsigalėjęs, nepasitenkinimas dėl tokios padėties auga. Kompanija „Procter & Gamble“, kuri yra Marie Curie ligoninės donorė, keletą kartų kreipėsi į šią gydymo įstaigą ir sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama atsakyti, kada pradės veikti naujasis vaikų kardiologijos skyrius.
Po kūdikio mirties – į žindyvių palatą
Tragiška vaikų padėtis Rumunijoje nėra naujiena. Praėjusiame amžiuje šalies diktatorius Nicolae Ceausescu, siekdamas padidinti gimstamumą, uždraudė kontracepciją ir abortus. Baigėsi tuo, kad tūkstančiai mažylių buvo palikti kamuotis varganose prieglaudose. Ši šalies nelaimė buvo plačiai aptarinėjama visame pasaulyje po diktatoriaus sušaudymo 1989 metais.
Nuo to laiko praėjo beveik ketvirtis amžiaus, ir vaikai bei jų bejėgiai tėvai vėl tapo sistemos įkaitais.
Kenčia ne tik tie, kurių atžalos ateina į pasaulį su sveikatos problemomis, bet ir tie, kurių naujagimiai iškart ar netrukus po gimimo miršta. Ligoninės nesivargina padėti poroms, išgyvenančioms šią sunkią netektį.
Pavyzdžiui, Angela Vasile, kurios pagimdyta mergaitė gyveno tik vieną dieną, savo dukters gyvos net nepamatė. Moteriai leista užmesti akį tik į metalinį padėklą ant kurio gulėjo negyvos mažylės kūnas. Po to nelaimingą gimdyvę paguldė į palatą kartu su savo sveikus naujagimius maitinančiomis motinomis, taip dar sustiprindami jos išgyvenamą sielvartą.
Rumunijos aktorė ir dainininkė Bianca Brad yra viešai kalbėjusi apie skausmą, kurį patyrė praradusi savo kūdikį. Situaciją ligoninėse ji tuomet pavadino „kriminaline“. 2008-aisiais moteris įsteigė asociaciją E.M.M.A., kurios misija – padėti gedintiems tėvams išgyventi kūdikio netektį. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurių vaikas miršta dar būdamas motinos įsčiose. Asociacijos darbuotojai teikia psichologinę pagalbą praradusiems vaikus, kad jie neužstrigtų skausme ilgiems metams ir galėtų gyventi toliau.
Medikai renkasi kyšius arba emigraciją
Oficiali priežastis, dėl ko neveikia C. Cirstoveanu kardiologijos skyrius – darbuotojų stoka. Tikroji – kiek kitokia. Daktaras uždraudė savo personalui imti kyšius. Tai reiškia, kad naujausia vaikų gydymui skirta aparatūra stovi nenaudojama dėl to, kad kvalifikuoti medikai nenori dirbti ten, kur – jie žino – nebus galima prisidurti papildomai prie atlyginimo.
Dėl savo nepakantumo korupcijai medikas priverstas dirbti labai sunkiai ir beveik be pertraukų. Jis pats lydi savo mažuosius pacientus į užsienį, kur jiems atliekamos operacijos. Skrisdamas į Italiją kartu su mergaite, kuri vėliau numirė, C. Cirstoveanu buvo pritaisęs jai reikalingus vamzdelius, leido slopinamuosius vaistus ir ranka pumpavo deguonį, kad išsaugotų naujagimės gyvybę. Prieš išvažiuodamas į kelionę su šia mažyle, daktaras Rumunijoje praleido mažiau nei 24 valandas, nes prieš tai vežė operuoti Cataliną. Per tą parą, praleistą Bukarešte, jis spėjo padirbėti ir savo klinikoje.
C. Cirstoveanu – vienas iš nedaugelio Rumunijos medikų, kurie aukoja save, už tai gaudami menką atlyginimą.
Rumunijos daktarų koledžo duomenimis, pernai iš šalies į turtingesnes Europos valstybes emigravo maždaug 2,8tūkst. gydytojų.
Daugybė rumunų gydytojų yra praradę iliuziją, kad galės garbingai užsidirbti šalyje, kur sveikatos apsaugai skiriami 4 procentai bendrojo vidaus produkto (Lietuvoje - apie 6 proc.). Bukarešto išlaidos, skiriamos šiai sričiai, yra perpus mažesnės, nei Vakarų Europos šalyse.
„Būtų idealu, jeigu galėtume skirti padorius atlyginimus. Tada niekam nekiltų pagunda imti pinigų iš pacientų“, - įsivaizduojamą išeitį pateikė ministras V. Ritli.
Vargus atperka tėvų džiaugsmas
Vis dėlto situacija Marie Curie ligoninėje nėra visiškai beviltiška, ir ne visi gydytojai – cinikai.
Šiuo metu C. Cirstoveanu ir jo kolegos intensyvios terapijos skyriuje rūpinasi, kad išgyventų jų numylėtiniu tapęs Andrei – nepilnametės rumunų poros sūnus. Gimęs neišnešiotas, būdamas aštuonių mėnesių berniukas sveria vos 2 kilogramus, o jo rankos ir kojos atrodo kaip gumbuoti šakaliukai. Kai jis gimė, jam prognozuotos vos kelios dienos gyvenimo. Jo didžiulės akys, klausiantis žvilgsnis ir linksmas gyvumas užkariavo visą personalą. Slaugytojos stengiasi palaikyti jį ant rankų tiek, kiek tik jis gali išbūti ne inkubatoriuje.
Berniukui reikalinga operacija, kurią reikėtų atlikti JAV ir kuri galėtų išgelbėti jo gyvybę. Operacija kainuoja šimtus tūkstančių JAV dolerių, todėl yra neįperkama. Slaugytojos taip susižavėjusios berniuku, kad perka loterijos bilietus, tikėdamosi laimėti ir padėti savo pacientui.
Žinodami sudėtingą situaciją Rumunijoje, kai kurie medikai atsisako didesnių atlyginimų ir pasišvenčia menkai apmokamam, bet kilniam darbui. Tokia yra Anca Mandache – vaikų širdies chirurgė. Ji metė karjerą Prancūzijoje ir įsidarbino Marie Curie ligoninėje, kur gauna dešimt kartų mažesnį atlyginimą nei iki tol. Atsiranda ir daugiau susidomėjusių darbu kol kas neveikiančioje C. Cirstoveanu klinikoje.
C. Cirstoveanu, kuris sergančius kūdikius skraidina ne tik į Italiją, bet ir į Vokietiją bei Austriją, prisipažįsta, kad jam gėda, jog reikia vos gyvus vaikus vežti tokį ilgą kelią. Tačiau daktaras su pasididžiavimu pasakoja apie akimirkas, kai mato tėvų, kurių kūdikiai išgyvena, džiaugsmą ir palengvėjimą.
Į gydytojo pasišventimą jie žiūri su pagarbia baime. „Daktaras Cirstoveanu yra daugiau nei didvyris – jis yra geras ir mums, ir vaikams, - sako 28 metų mažojo Catalino tėvas. - Jeigu būtų daugiau tokių kaip jis, būtų išgelbėta daug gyvybių.“
