45 metų V.Butas, žinomas pravarde „Mirties pirklys“, buvo
kaltinamas dėl ginklų pardavimo despotams valstybių lyderiams ir
sukilėlių grupuotėms, įsitraukusioms į kai kuriuos kruviniausius
konfliktus.
Jo veikla tapo įkvėpimu 2005 metų filmui „Karo dievas“ (Lord of
War), kuriame pagrindinį ginklo kontrabandininko vaidmenį atliko
Holivudo aktorius Nicolas Cage'as.
Prokurorai prašė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos,
tačiau JAV apygardos teisėja Shira Scheindlin nusprendė skirti švelniausią bausmę - 25 metus kalėjimo už
vieną nusikalstamą veiką ir po 15 metų laisvės atėmimo už kitas
tris, šių laikotarpių nesumuojant.
„25 metų pakanka“, - pareiškė Sh. Scheindlin, argumentuodama,
kad šios bylos „aplinkybės ypatingos“ ir kad ji buvo slaptos JAV
agentų operacijos rezultatas.
„Jis pasinaudojo jam pasiūlyta galimybe užsidirbti, tačiau jos
neieškojo“, - pažymėjo teisėja, pridūrusi, kad „nėra įrodymų,
jog jis siekė palaikyti aktyvius ryšius su kokia nors teroristine
organizacija.“
Ji paskelbė nuosprendį ūsuotam V.Butui, vilkinčiam šviesiai
žalią kalėjimo uniformą, kuris anksčiau atsistojo prieš
Sh. Scheindlin ir dramatiškai pareiškė sausakimšai teismo salei
esąs nekaltas.
„Nesu kaltas, - sakė V.Butas, kuris kalbėjo rusiškai per
vertėją. - Niekada neketinau nieko nužudyti ir niekada neketinau
niekam pardavinėti ginklų.“
„Dievas žino tiesą“, - tvirtai pareiškė jis.
Maskva penktadienį pasmerkė
Jungtinių Valstijų federalinio teismo paskelbtą nuosprendį
ginklų kontrabandininkui iš Rusijos Viktorui Butui, teigdama, kad
ši byla buvo „nepagrįsta ir šališka“, taip pat pažadėjo padaryti
viską, kad jis būtų grąžintas į tėvynę.
„Rusijos užsienio reikalų ministerija JAV teismo sprendimą,
skiriantį Viktorui Butui 25 metus kalėjimo, nepagrįstu ir
šališku“, - sakoma URM pranešime.
Ministerija nurodė, kad Maskva imsis „visų įmanomų pastangų
grąžinti Viktorą Butą į tėvynę, pasitelkdama visus
egzistuojančius tarptautinius teisinius mechanizmus“, pakartodama
poziciją, kurią išsakė pernai lapkričio 3 dieną, kai V.Butas
buvo pripažintas kaltu.
V. Buto žmona Ala ir 17-metė dukra Liza, parašiusi teisėjai
laišką, kuriame tvirtino, jog jos tėvas nekaltas, sėdėjo teismo
salės antrojoje eilėje. Vietą, paprastai skiriamą
prisiekusiesiems, užpildė žurnalistai.
Nuosprendžio paskelbimas buvo dukart atidėtas, V.Buto advokatui
reikalaujant daugiau laiko malonės prašymui parengti, taip pat
kaltindamas prokurorus dėl „piktinančio vyriausybės elgesio“ - jo
kliento įviliojimo į spąstus.
V.Butas buvo įviliotas į Tailandą ir ten suimtas 2008 metais
per slaptą JAV agentų operaciją, kurios veiksmai apėmė
milžinišką teritoriją nuo Karibų salos Kiurasao iki Centrinės
Europos.
V. Butas galiausiai buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms ir
nuteistas pernai lapkritį dėl mėginimų parduoti raketų
teroristams, sukeliant pavojų JAV karių gyvybėms. Jam gresia iki 25
metų laisvės atėmimo.
„Šiandienos nuosprendis yra deramas epilogas šiam
užkietėjusiam pavojingiausios rūšies ginklų kontrabandininkui“, -
sakė JAV federalinis prokuroras Preetas Bharara (Pritas Bharara).
JAV Kovos su narkotikais administracijos (DEA) vadovė Michele
Leonhart sakė, kad V.Buto nusikaltimai „yra
blogiausias scenarijus šiuolaikinei teisėsaugai - nusikalstamų
tarptautinių narkotikų kartelių ir jų veiklą užtikrinančių
teroristų sąjunga“.
Tačiau V. Buto advokatas prokurorų veiksmu vadino gėdingais,
kaltino JAV agentus dėl jo klientui parengtų spąstų ir neigė, kad
V. Butas yra įvykdęs kokių nors nusikaltimų prieš Jungtines
Valstijas arba jų piliečius.
V. Butas buvo „pasirinktas taikiniu ne dėl tyrimo, nes tai buvo ne
tyrimas, o iš anksto padaryta išvada“, advokatas Albertas Dayanas trečiadienį rašė laiške teisėjai
Sh.Scheindlin.
Marksistinių Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų
(FARC), kurias Vašingtonas laiko teroristine organizacija, nariais
apsimetę JAV agentai įviliojo V. Butą į Tailandą iš jo gimtosios
Rusijos, kur jam buvo taikoma vyriausybės apsauga.
Bankoke slaptieji agentai apsimetė siekiantys įsigyti
priešlėktuvinių raketų, kad galėtų numušti Amerikos orlaivius,
padedančius Kolumbijos kariškiams.
Slapta įrašytuose pokalbiuose V.Butas sakė galintis parūpinti
reikiamų ginklų. Tačiau jo advokatas tvirtino, kad jo klientas
siekė parduoti tik du krovininius lėktuvus.
V.Butas daugelio laikomas stambiausiu juodosios ginklų rinkos
prekeiviu po Šaltojo karo, kurio specializacija - tiekti ginklus
Afrikos šalių karo vadams ir diktatoriams.
„Nuosprendis Viktorui Butui nustato pasaulinį precedentą kovoje,
siekiant nutraukti neteisėtų ginklų prekeivių verslą“, - sakė
organizacijos „Conflict Awareness Project“ direktorė Kathi Lynn
Austin.
„Tačiau neturėtume apgaudinėti savęs, kad nėra kitų,
laukiančių eilėje užimti jo vietą“, - ji pridūrė pranešime,
kuriame taip pat raginama sudaryti tvirtą tarptautinę sutartį dėl
prekybos ginklais.
V. Butas tvirtina vertęsis vien privačiu krovinių gabenimu
lėktuvais, nors kai kada jam tekdavo gabenti teisėtas ginklų
siuntas.
Rusijoje jis nėra ieškomas dėl jokių nusikaltimų, o Maskva
ragino grąžinti V. Butą į tėvynę ir reiškė abejones dėl šios
bylos sąžiningumo.
Pakartodama poziciją, kurią išsakė pernai lapkričio 3 dieną,
Maskva penktadienį vėl pasmerkė nuosprendį ginklų
kontrabandininkui iš Rusijos, teigdama, kad ši byla buvo
„nepagrįsta ir šališka“.
„Rusijos užsienio reikalų ministerija JAV teismo sprendimą,
skiriantį Viktorui Butui 25 metus kalėjimo, nepagrįstu ir
šališku“, - sakoma URM pranešime.
Ministerija nurodė, kad Maskva imsis „visų įmanomų pastangų
grąžinti Viktorą Butą į tėvynę, pasitelkdama visus
egzistuojančius tarptautinius teisinius mechanizmus“.
Rusija neketina keršyti
Jungtinėms Valstijoms dėl nuosprendžio V. Butui,
kurį nuteisė Amerikos teismas. Tai penktadienį pareiškė Rusijos
užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Dabartinėmis aplinkybėmis mes norime ne atkeršyti Jungtinėms
Valstijoms, bet padėti V. Butui, kuris visai nepelnytai buvo
nuteistas 25 metus kalėti. Aš jau nekalbu apie tai, kad jis iš
esmės nelegaliai buvo įvežtas į Jungtines Valstijas“, - teigė S.
Lavrovas.
Anot jo, Rusija turi teisinių priemonių siekti V. Buto
ekstradicijos, praneša BBC.