A.Peltre paskutinį kartą ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto A.B.Breiviko veidą matė nedidelėje Norvegijos Utiojos saloje.
Tuomet vyras pakėlė šautuvą, paspaudė gaiduką ir šovė Alexandrai į koją.
„Pažiūrėjau jam tiesiai į akis, ir puf! Mano kojoje atsirado skylė”, – siaubingas akimirkas prisiminė A.Peltre.
Praėjusių metų liepos 22-ąją, kai buvo įvykdyti išpuoliai, paauglė su kitais jaunuoliais Utiojos saloje dalyvavo Darbo partijos jaunimo sąskrydyje.
Būtent šioje stovykloje musulmonų imigrantais Norvegijoje nepatenkintas A. B. Breivikas nužudė 69 žmones.
Prieš tai jis dar surengė sprogimą prie vyriausybės pastato Oslo centre. Čia žuvo 8 žmonės.
Teismas merginai padės?
Kai A. B. Breivikas pakėlė ginklą prieš A. Peltre, prieš tai Utiojos saloje jis siautėjo apie valandą. Policijos uniformą dėvintis užpuolikas nuolat viliojo jaunuolius į spąstus, sakydamas, kad atėjo jų išgelbėti.
„Pirmiausia pasigirsdavo šauksmai, tada šūviai. Atrodė, tai vyko amžinai”, – prisiminė mergina. Su nedidele grupe žmonių ji bėgo iš vienos slėptuvės į kitą. O kai A. B. Breivikas galiausiai užspeitė ją į kampą, mergina manė, jog dauguma iš 564 saloje buvusių žmonių jau negyvi.
Po užpuoliko šūvio mergina šoko į šaltą ežerą.
Vandenyje ji išsigandusi stebėjo, kaip A. B. Breivikas ant kranto penkiais ar šešiais šūviais nužudė jaunuolį.
Kai ji galiausiai išlipo į krantą, pamatė nužudytos savo draugės kūną.
Savo išgyvenimais ir prisiminimais A. Peltre pasidalijo nuplaukusi į šiurpius prisiminimus keliančią Utiojos salą.
Dabar aštuoniolikametės laukia dar vienas išbandymas – ji išvys A. B. Breiviką netrukus prasidėsiančiame teisme.
Mergina tikisi, jog akistata su žudiku padės jai nustumti siaubingą dieną į užmarštį. „Manau, kad po teismo bus lengviau išmokti gyventi su tuo, kas nutiko”, – būdama toje vietoje, kurioje A.B.Breivikas užspeitė ją į kampą, kalbėjo A.Peltre.
Modeliu gali nebetapti
A. Peltre yra viena iš 33 žmonių, kurie per išpuolį buvo sunkiai sužeisti, tačiau liko gyvi.
Aštuoniolikametė pripažįsta, kad visą pasaulį sukrėtusios žudynės ją šiek tiek pakeitė.
„Daugiau nieko rimtai nevertinu”, – sakė A. Peltre.
Ji taip pat tapo atkaklesnė ir atsargesnė, pamėgo juodąjį humorą. Bet mergina vis dar pamišusi dėl mados.
Iš pažiūros A. Peltre atrodo rami ir kartais atitrūkusi nuo realybės, tačiau dažnai griebiasi sąmojo, kad nutrauktų rimtį. „Būna dienų, kai esu labai liūdna”, – prisipažino A. Peltre.
Prieš A.B.Breiviko surengtas žudynes paauglė svajojo tapti modeliu, bet dabar ji baiminasi, kad tai padaryti bus sunku. Dėl kojos sužeidimo jai prireikė trijų operacijų, o žaizdos vietoje liko didžiulis, vyro kumščio dydžio randas.
Tad A.Peltre dabar norėtų studijuoti aktorystės meną. Tiesa, pernelyg daug apie ateities planus ji nekalba.
„Aš daug negalvoju apie ateitį, nes nežinau, kas įvyks toliau”, – aiškino mergina.
Žudikui jaučia ir gailestį
Nors tragedijos liudininke mergina tapo dalyvaudama jaunųjų politikų stovykloje, dabar ji daugiau dėmesio skiria ne politikai, o madai ir vienam vaikinui mokykloje. Tačiau A.Peltre vis dar įsitikinusi, kad A.B.Breiviko nekenčiamas daugiakultūriškumas šalyje išliks.
A. B. Breivikas aiškina Utiojos saloje taikęsis į išdavikus, tačiau mergina tokia nesijaučia.
„Nesijaučiu išdavike. Jaučiuosi lyg žmogus, norintis įlieti pokyčių. Kad visi galėtų gyventi ir patirti gerų dalykų, ne tik karą ir neapykantą”, – savo įsitikinimus vardijo A. B. Breiviko auka.
Beje, pati A.Peltre yra imigrantė. Ji gimė Afrikoje angolietės ir prancūzo šeimoje. Kai jai buvo treji, motina su norvegų armijos pareigūnu, kurį Alexandra vadina tėvu, atsivežė ją į Norvegiją.
Tačiau aštuoniolikametė sako, kad jaučiasi norvege iki pat kaulų smegenų.
Ir jai esą netgi šiek tiek gaila A.B.Breiviko, kuris nežino, kas vyksta ir ko jis netenka.