Daugelis, ko gero, nepatikėtų istorijomis, kurias pasakoja pastaruoju metu aplankę Islandiją užsieniečiai. Pamėginkite.
„Susitikau su Islandijos prezidentu, lankiausi jo namuose. Visai nieko seniokas. O tada vakarieniavome su Islandijos sostinės Reikjaviko meru – modernus žmogus.
Su abiem per „Facebook” iki šiol bendraujame”, – po tokių turisto, kuris nėra nei diplomatas, nei įtakingas milijonierius verslininkas, žodžių tikriausiai ne vienas pagalvotų – skiedžia.
Tačiau Islandijoje tikrai didelė tikimybė, kad papasakotos istorijos – visai ne išsigalvojimai padauginus brenivino – juodosios mirties, tradicinės islandiškos degtinės su juoda kaip mirtis etikete.
Mat toks dabar 300 tūkst. islandų – izoliuotoje, lietaus merkiamoje ir vėjų perpučiamoje saloje gyvenančios sėslios tautos – įvaizdis. Draugiški, atviri visam pasauliui beveik visi iki vieno ir pasiekiami tiek realiai, tiek virtualiai.
Paprastas šalies vadovas
Norint tuo įsitikinti, tereikia apsilankyti Islandiją pastaruoju metu aktyviai reklamuojančiuose tinklalapiuose.
Po to, kai apsilankyti šioje šalyje 2011 metais pradėjo kviesti kampanija „Įkvėpti Islandijos” („Inspired by Iceland”), jos pavydžiu pasekė daugelis islandų – nuo paprastų piliečių iki šalies vadovų.
Pavyzdžiui, ilgametis Islandijos prezidentas 68 metų Olafuras Ragnaras Grimssonas garsėja kaip unikalus valstybės vadovas. Žinoma, šiais laikais nieko nenustebinsi, kad prezidentai su savo rinkėjais ir pasaulio žmonėmis bendrauja virtualiai – per socialinius tinklus „Facebook” ar „Twitter”.
Bet O.R.Grimssonas tokį bendravimą pakėlė į naują lygį.
Užsiregistravęs vienoje interneto svetainėje pabendrauti su prezidentu gali bet kas. Ir ne bet kur, o paties O. R. Grimssono namuose.
Ar tik tai nebus rinkimų triukas? Juk šalies vadovas, nors ir užimantis iš esmės tik simbolinę reikšmę turintį postą, siekia būti perrinktas 5-ąjį kartą.
Bet populiarumą tarp islandų prezidentas pelnė ir palaiko būtent dėl susikurto paprasto žmogaus įvaizdžio.
Jis kaip ir visi: klystantis, bet nebijantis to pripažinti. O svarbiausia – šiltai bendraujantis.
„O taip, esu sutikęs jį vienoje parodoje”, – trūkteli pečiais į prezidento rezidenciją turistus vežantis taksistas.
„Vaikštome į tą pačią treniruoklių salę”, – giriasi elektroninės rinkotyros bendrovės vadovas Krstjanas M.Haukssonas.
Toks prezidento prieinamumas daugeliui gali pasirodyti mažų mažiausiai keistas. O kaipgi saugumas?
Kas, jei koks pamišėlis sugalvos pasikėsinti į šalies vadovą, jį pagrobti tiesiog iš jo namų?
„Daug didesnė rizika yra atitrūkti nuo savo žmonių, – aiškina šalies vadovas. – Barjerų statymas tarp šalies vadovų ir piliečių prieštarauja mūsų principams.”
Islandai – draugiška visuomenė
Kaip ir dauguma islandų, 68 metų O.R.Grimssonas yra pamišęs dėl naujųjų technologijų. Jos šalies vadovui suteikė naujų galimybių bendrauti ne tik su rinkėjais, bet ir pristatyti savo šalį pasauliui.
„Islandai yra visuomenė, pagrįsta principu, kad kiekvienas žmogus yra draugas, kol nėra įrodyta kitaip”, – visiškai svetimiems žmonėms iš užsienio savo namų svetainėje ramiai aiškino Islandijos prezidentas.
Toks jo nuoširdumas yra sukėlęs ir diplomatinių nemalonumų. Pavyzdžiui, 2009 metais jis viešai pasiskundė, kad buvusios sąjungininkės – JAV, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys – ignoravo Islandiją krizės metu.
Todėl Islandijai, anot prezidento, derėtų susirasti naujų draugų, pavyzdžiui, Rusiją, kuriai jis netgi viešai pasiūlė iš amerikiečių perimti Keblaviko bazę – vieną pagrindinių JAV karinių bazių Šiaurės Atlante šaltojo karo laikais.
Užsienio ekspertai prezidentą kaltino neapdairumu ar net stebėjosi patyrusio politiko naivumu. Tačiau patys islandai tik gūžčiojo pečiais – jis tiesiog yra labai draugiškas ir atviras visiems.
„Deja, daugelis visuomenių šiais laikais renkasi priešingą kelią, visur įžvelgia grėsmių ir priešų. Tai yra pavojingas kelias, nes jis griauna demokratijos esmę.
Mes Islandijoje į viską žiūrime kiek kitaip”, – teigė O. R. Grimssonas.
Įvaizdis atsipirko su kaupu
Tiesa, „žvelgti kitaip” islandus privertė ir 2008 metų krizė, kai žlugo šalies bankai, o Islandijos vyriausybė jų negelbėjo ir leido skelbti bankrotą.
Dėl to ypač pyko nemažai pinigų tuose bankuose praradę Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. O atpirkimo ožiu dėl krizės tapo ir dabar teisme savo nekaltumą stengiasi įrodyti buvęs Islandijos premjeras Geiras Haarde.
Tad, anot prezidento, islandams neliko nieko kita, kaip taisyti kiek pašlijusį savo šalies įvaizdį taip, kaip moka geriausiai – nuoširdžiai, aktyviai ir su užsidegimu.
Pats O. R. Grimssonas viename reklaminių klipų iš savo namų kvietė užsukti paragauti „Prezidento” blynelių su plakta grietinėle ir rabarbarų džemu.
Savo šalį reklamavo ir garsi islandų dainininkė Emiliana Torinni – „Įkvėpti Islandijos” klipui ji paskolino savo dainą, o paprasti islandai įsileisdavo svečius į savo namus.
„Norėčiau pakviesti į miesto Rotušę paragauti islandiškų sušių”, – sukryžiavęs rankas kukliai kviečia Reikjaviko meras Jonas Gnarras.
„Kviečiu jus pasilepinti geoterminėmis voniomis Seltjarnarnese”, – įmerkusi kojas į geoterminį baseiną ragina pramonės, energetikos ir turizmo ministrė Katrin Juliusdottir.
Tokia reklamos kampanija davė puikių vaisių – turistų srautas padidėjo 20 procentų, o kelius į šią atšiaurią, bet įspūdingo grožio salą atrado ir pigių skrydžių bendrovės.
Konstituciją sukūrė internete
Tačiau prezidentas tikina, kad internetas jam ir daugeliui islandui jau ne tik įvaizdžio taisymo priemonė, bet ir modernios visuomenės socialinio bendravimo, netgi demokratijos reiškimo būdas.
„Praūžus krizei mes supratome, kad ji nebuvo vien finansinė ar ekonominė. Tai taip pat buvo socialinė, politinė ir teisinė krizė.
Jei norime, kad mūsų šalis atgautų stiprybę, neužtenka kovoti tradicinėmis ekonominėmis ar finansinėmis priemonėmis.
Reikia ieškoti naujų demokratijos reiškimo būdų”, – tikina šalies vadovas.
Būtent virtualioji erdvė tapo moderniosios Islandijos demokratijos lopšiu.
Į čia verdančias diskusijas įvairiomis ekonominėmis, politinėmis ar kasdienio gyvenimo temomis įsitraukė ir šalies vyriausybė, ekspertai. Ir ne taip, pavyzdžiui, kaip Lietuvoje, kur už politikus „Facebook” dažnai rašinėja jų padėjėjai arba viešųjų ryšių atstovai.
Islandų politikai bendrauja su savo rinkėjais gyvai – per „Facebook”, „Twitter” ar „Skype”.
Tokio bendravimo rezultatas iš pradžių įtikino prezidentą siekti 5-osios kadencijos – jį internetinėse apklausose palaikė daugelis islandų, pažįstančių vienas kitą, nors neturinčių nieko bendra su prezidento aplinka ar artimaisiais.
Tačiau O. R. Grimssonas iškėlė vieną sąlygą – jis pasilieka sau teisę palikti postą, kai šalis bus ekonomiškai stabili.
Apie savo sprendimą jis pirmiausia paskelbs ne parlamente, o internete.
Kitas svarbus islandų žingsnis – virtualioje erdvėje pradėta kurti naujoji šalies konstitucija.
Pasiūlymus, kaip ją pakeisti, kokius punktus įtraukti, o ko atsisakyti, gali siūlyti visi islandai.
Socialiniuose tinkluose kilusius pasiūlymus specialistai tvarkingai sudėliojo į vientisą dokumentą ir pateikė Islandijos Konstitucinei Tarybai.
„Galite tai vadinti naujove technologine prasme, tačiau iš tikrųjų tai tėra moderni senos Islandijos tradicijos tąsa”, – tikina O. R. Grimssonas.
Jis priminė, kad būtent Islandijoje po vikingų užkariavimo X amžiuje atsirado Altingas – šiuolaikinio parlamento atitikmuo. Ten valdžia buvo paremta teise, o ne jėgos principu.
„Kadangi mūsų visuomenė yra maža, čia skaidrumas turi kiek kitokią reikšmę nei didesnėse šalyse, kur viską užtikrina didelis biurokratinis aparatas”, – kalbėjo šalies vadovas.
Pavyzdys tinka ir kitiems?
Į skeptikų argumentus, kad esą islandams lengva, mat tai – maža tauta, patys atokios salos gyventojai atkerta, jog jų pavyzdį galima pritaikyti ir kitose šalyse.
„Taip, mūsų šalies mažumas ir tai, kad daugelis esame vienaip ar kitaip pažįstami, leidžia mums drąsiai imtis tokių naujovių.
Tačiau juk ir didesnėse šalyse esama mažesnių bendruomenių, pavyzdžiui, miestų, kurios galėtų tapti pavyzdiniu modeliu kitiems”, – teigia O. R. Grimssonas.
Kita vertus, prezidentas pripažįsta, kad socialinis islandų aktyvumas jau nėra toks išskirtinis.
„Pažiūrėkite, kas nutiko Arabų pavasario metu.
Socialinės žiniasklaidos išprovokuotos revoliucijos nuvertė diktatorius, o pasinaudodami moderniomis technologijomis žmonės gali pasisakyti ir lemti savo šalies ateitį greičiau nei bet kada anksčiau.
Pavyzdžiui, kai JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo per televiziją ir teikė pasiūlymą Egiptui, egiptiečiai dar nesibaigus prezidento kalbai jo pasiūlymą atmetė per „Twitter”, – pasakojo Islandijos prezidentas.