Dabartinė Rusijos Dūma suformuota po rinkimų pernai gruodį.
„Apsikeitus laiškais šių metų pradžioje Rusijos Valstybės Dūmos
užsienio reikalų komitetas priėmė pasiūlymą vėl pradėti dialogą.
Manau, kad tai netaps vien pažadu ir mes tai įgyvendinsime“, - sakė
komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.
Jis
kalbėjo parlamente vykusiame seminare apie Estijos ir Rusijos
santykius, praneša „postimees.ee“.
Pasak jo, susitarimas dėl valstybės sienos yra tokioje pat
būsenoje kaip prieš septynerius metus. Tačiau per tą laiką abiejų
valstybių diplomatai atrado tam tikrų sąlyčio taškų ir pateikė
pasiūlymų, tačiau jie negali būti įgyvendinti be politinės paramos.
Pastarąjį kartą abiejų parlamentų užsienio reikalų komiteto
atstovai susitiko 2006 metais.
Pasak M. Mihkelsono, tiek estų, tiek rusų politikams bus į
naudą, jei tarp šalių bus kuo mažiau problemų, turinčių
„provokacinį atspalvį“, todėl nuolat reikia dirbti, siekiant gerų
pokyčių.
Po dešimt metų trukusių derybų Estijos ir Rusijos užsienio
reikalų ministrai 2005 metų gegužę pasirašė dvišalį susitarimą dėl
valstybės sienos. Estijos parlamentas jį ratifikavo, tačiau Rusijai
nepatiko, kad tai buvo padaryta pridėjus nuorodą į 1920 metų Tartu
taikos sutartį.
Rusija pareiškė, jog ateityje dėl to gali sulaukti teritorinių
Estijos pretenzijų, ir atšaukė savo parašus po dokumentais.
Tartu taikos sutartimi nustatyta kitokia Estijos valstybės
siena su Rusija nei dabar, bolševikų Rusijai neperdavus sutartyje
numatytų žemių.
Ilgas derybas su Rusija užbaigęs tuometis Estijos užsienio
reikalų ministras Urmas Paetas tada užtikrino, kad
sienos su Rusija sutarčių ratifikavimo įstatymas kaip tik
garantuoja, jog atsisakoma teritorinių pretenzijų Rusijai.