Sirija penktadienį pažeidė prieš dieną prasidėjusias paliaubas,
dėl kurių derėjosi su Jungtinių Tautų (JT) pasiuntiniu Kofi Annanu. Per vyriausybės pajėgų ir protestuotojų susirėmimą netoli Turkijos sienos žuvo trys protestuotojai.
N. Sarkozy per televiziją sakė, kad tarptautinė bendruomenė
turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir Sirijoje sukurti
humanitarinės pagalbos koridorius, kad civiliai „galėtų pasprukti
nuo diktatoriaus“. Prancūzijos prezidentas teigė, kad nepasitiki
Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu ir netiki, kad
jis laikysis paliaubų.
Paryžius nori, kad Sirijoje humanitarinės pagalbos
organizacijoms būtų suteikta galimybė civiliams nugabenti maisto ir
vaistų. Tai galima padaryti susitarus su Sirijos valdžia arba gavus
tarptautinį mandatą.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe yra sakęs, kad saugią zoną saugotų ginkluoti stebėtojai, bet atmetė tiesioginės karinės intervencijos galimybę. Diplomatiniai
šaltiniai teigia, kad norint sukurti humanitarinės pagalbos
koridorius JT turėtų priimti rezoliuciją.
Susipyko su laikraščiu „The Financial Times“
Prancūzijos prezidentas per rinkimų debatus televizijoje
„France 2“ užsipuolė britų verslo laikraštį „The Financial Times“
(FT), kaltindamas jį anglosaksiškojo ekonomikos modelio
propagavimu, praneša AFP.
„FT visada gynė anglosaksiškąjį modelį, o prancūziškąjį laikė
beviltišku. Jie mano, kad mes lygiuosimės į anglosaksiškąjį
modelį“, - pareiškė N. Sarkozy.
Prezidentas pabrėžė, kad Didžioji Britanija dabar atsidūrė
sunkesnėje padėtyje nei Prancūzija ir todėl toks laikraščio
požiūris nederamas.
„Daugelį metų FT manė, kad geriausias sprendimas visam
pasauliui yra įstatymų nepaisymas, - tęsė savo kaltinamąją kalbą N.
Sarkozi . - Mano visiškai kitas požiūris“.
N. Sarkozy užsipuolė verslo laikraštį per debatus netrukus po
to, kai FT paskelbė straipsnį „Neištesėtų N. Sarkozy pažadų
padariniai“. Straipsnio autorė Scheherazade
Daneshkhu konstatuoja, kad dauguma rinkėjų per penkerius N.
Sarkozy prezidentavimo metus visiškai juo nusivylė, nes, anot
autorės, Prancūzijos lyderis nepajėgė užtikrinti didesnės gyventojų
perkamosios galios, sumažinti nedarbo tarp jaunimo.
Pagal anglosaksiškąjį ekonomikos modelį numatomas žemas
valstybės reguliavimo ir mokesčių lygis. Šiam modeliui
priešpastatomas Prancūzijos siūlomas kontinentinis modelis.
Pastarojo modelio šalininkai įsitikinę, kad gana svari valstybės
intervencija į ekonominį piliečių gyvenimą leidžia sumažinti
socialinį susisluoksniavimą.