Adolat puikiai atrodo, ramiai kalba ir turi paslaptį, kurią pati laiko labai gėdinga. Ji žino, kad tai, kas nutiko, nutiko ne dėl jos kaltės, bet vis vien dėl to jaučiasi kalta.
Adolat kilusi iš Uzbekistano, kur moters gyvenimas koncentruojasi į vaikus, ir didelė šeima laikoma asmeninės sėkmės požymiu. Adolat save laiko nevykėle.
„Kas aš esu po to, kai tai man nutiko?“ - klausia ji, ranka glostydama dukters plaukus – mergaitės, kurios gimimas pakeitė Adolat gyvenimą.
„Visada svajojau turėti keturis vaikus – dvi dukteris ir du sūnus, bet po antrosios dukters gimimo aš nebegaliu pastoti“, - sako ji.
Apsilankiusi pas gydytoją ji sužinojo, kad pagimdžiusi antrąją dukterį per Cezario pjūvį ji buvo sterilizuota.
„Buvau šokiruota. Verkiau ir klausiau: „Bet kodėl? Kaip jie galėjo tai padaryti?“ Gydytojas pasakė, kad Uzbekistane tokios taisyklės.“
Oficialiai sterilizacija Uzbekistane nėra taisyklė.
Bet įrodymai, surinkti BBC žurnalistų, liudija, kad Uzbekistano valdžia per pastaruosius dvejus metus visos šalies mastu vykdo programą sterilizuoti moteris, dažnai be jų pačių žinios.
Užsienio žurnalistai Uzbekistane nėra pageidaujami. Vasarį BBC žurnalistė buvo deportuota iš šalies ir su Adolat bei kitomis uzbekų moterimis susitiko kaimyniniame Kazachstane.
Nė viena iš moterų nenorėjo prisistatyti tikruoju vardu. Jos visos atvyko iš įvairių Uzbekistano vietų. Jų papasakotos istorijos atitinka tas, kurias pasakoja gydytojai ir medicinos personalas šalies viduje.
„Kiekvienais metais mums pateikiamas planas. Kiekvienam gydytojui pasakoma, kokiam skaičiui moterų turi būti duota kontracepcija, ir kiek moterų turi būti sterilizuota“, - sako ginekologė iš Uzbekistano sostinės Taškento.
Kaip ir visi BBC žurnalistės kalbinti gydytojai, ji kalbėjo su ta sąlyga, kad liks anonimė. Kalbėjimas su užsienio žurnalistais gali grėsti kalėjimu, o šios šalies kalėjimuose visiška norma laikomi kankinimai.
„Egzistuoja kvota. Mano kvota yra keturios moterys per mėnesį“, - sako ji.
Du kiti šaltiniai iš medicinos įstaigų teigia, kad ypatingą spaudimą jaučia Uzbekistano kaimiškų vietovių gydytojai – kai kurių ginekologų ten reikalaujama sterilizuoti iki aštuonių moterų per savaitę.
„Vieną ar du kartus per mėnesį, kartais ir dažniau, slaugytoja iš vietinės klinikos ateina į mano namus, norėdama nusivežti mane į ligoninę operacijai“, - sako trijų vaikų motina iš Uzbekistano Džizako regiono.
„Šiuo metu ji nemokama, bet vėliau tau teks už ją mokėti, todėl pasidaryk dabar“, - slaugytoja sako motinai.
Kita motina pasakoja, kad po sūnaus gimimo keletą mėnesių jautė nepaaiškinamą skausmą ir stipriai kraujavo. Tuomet pasidarė ultragarso tyrimą ir sužinojo, kad jai pašalinta gimda.
„Jie man tiesiog pasakė: „Kam tau reikia daugiau vaikų? Jau turi du“, - sako ji.
Panašių įrodymų BBC surinko iš Ferganos slėnio, Bucharos regiono ir dviejų kaimų netoli sostinės Taškento.
Pasak šaltinio iš Sveikatos ministerijos, sterilizacijos programa siekiama kontroliuoti augantį Uzbekistano gyventojų skaičių, kuris oficialiai yra apie 28 mln. žmonių. Kai kurie demografai į tai žiūri skeptiškai, atkreipdami dėmesį į didelę emigracijos statistiką. Per pastarąjį surašymą 1989 m. Uzbekistane gyveno apie 20 mln. žmonių.
„Kalbame apie dešimtis tūkstančių moterų, kurios sterilizuojamos visoje šalyje“, - sako Suchrobas Izmailovas, vadovaujantis Ekspertų darbo grupei – vienai iš nedaugelio Uzbekistane veikiančių nevyriausybinių organizacijų.
2010 m. ekspertų darbo grupė atliko 7 mėnesius trukusį medicinos darbuotojų tyrimą ir surinko įrodymus apie 80 tūkst. sterilizacijos atvejų per šį laikotarpį. Kai kurios šių procedūrų buvo atliktos be pacienčių sutikimo.
Apie pirmuosius priverstinės sterilizacijos atvejus 2005 m. pranešė Gulbachor Turajeva – patologė iš Andižano miesto. Ji pastebėjo, kad į morgą, kuriame ji dirbo, atvežamos jaunų, sveikų moterų gimdos.
Surinkusi įrodymus apie 200 priverstinės sterilizacijos atvejų, atsekusi moteris, kurių gimdos buvo pašalintos, ji paviešino savo atradimus ir paprašė savo vadovų pasiaiškinti. Užuot tai padarę, jie ją atleido.
2007 m. G. Turajeva pakliuvo į kalėjimą, kaltinama opozicinės literatūros kontrabanda į šalį. Kaip ir daugelis kitų, ji atsisakė BBC žurnalistei duoti interviu, bijodama dėl savo ir savo vaikų saugumo.
2007 m. Jungtinių Tautų komitetui prieš kankinimus taip pat buvo pranešta apie priverstines sterilizacijas ir histerektomijas Uzbekistane, ir tada priverstinės sterilizacijos atvejų iš pažiūros pradėjo mažėti.
Bet, pasak medicininių šaltinių, 2009 ir 2010 m. Uzbekistano valdžia išleido direktyvas, reikalaujančias klinikų būti pasirengusioms atlikti savanorišką chirurginę kontracepciją. 2009 m. gydytojai iš sostinės buvo išsiųsti į kaimo vietoves, kad padidintų sterilizacijos paslaugų prieinamumą.
Yra įrodymų, kad tada sterilizacijų skaičius vėl pradėjo augti.
„Popieriuje sterilizacijos turi būti savanoriškos, bet iš tiesų moterys neturi pasirinkimo, - sako vienos provincijos ligoninės vyriausiasis gydytojas, norėjęs likti nežinomas. - Labai lengva manipuliuoti moterimi, ypač, jeigu ji yra neturtinga. Tu gali jai pasakyti, kad nukentės jos sveikata, jeigu ji turės daugiau vaikų. Tu gali jai pasakyti, kad sterilizacija yra geriausia išeitis. Arba tu gali tiesiog atlikti operaciją.“
Kai kurie gydytojai, su kuriais kalbėjo BBC žurnalistė, sako, kad per pastaruosius dvejus metus įspūdingai išaugo Cezario pjūvių skaičius – jie suteikia chirurgams lengviausią galimybę sterilizuoti moterį. Šie gydytojai prieštarauja oficialiems duomenims, pagal kuriuos tik 6,8 proc. moterų gimdo atliekant Cezario pjūvį.
„Cezario pjūvio naudojimo taisyklės labai griežtos, bet manau, kad dabar per Cezario pjūvį gimdo 80 proc. moterų. Tai leidžia labai lengvai atlikti sterilizaciją ir perrišti kiaušintakius“, - sako ligoninės, esančios netoli sostinės Taškento, vyriausiasis chirurgas.
Kai kurie gydytojai ir medicinos darbuotojai teigia, kad priverstinė sterilizacija yra ne tik gimstamumo kontroliavimo priemonė, bet ir keistas būdas sumažinti motinų ir kūdikių mirštamumo rodiklius.
„Formulė paprasta: mažiau moterų gimdo – mažiau ir miršta“, - sako vienas chirurgas.
Tokia politika padeda šaliai pagerinti savo reitingą tarptautinėse motinų ir kūdikių mirštamumo statistikos lentelėse.
„Uzbekistanas atrodo pamišęs dėl skaičių ir tarptautinių reitingų, - sako Vidurio Azijos Žmogaus teisių priežiūros įstaigos direktorius Steve'as Swerdlowas. - Aš manau, kad diktatūroms būdingas poreikis kurti pasakojimus, grįstus netiesa.“
S. Swerdlowo manymu, užsienio šalių vyriausybės galėtų daug padaryti. Dabartinis Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas Vakaruose yra atstumtasis, bet pastaraisiais metais tiek JAV, tiek ES panaikino sankcijas, įskaitant JAV draudimą parduoti ginklus.
Panašu, kad tai susiję su prastėjančiais Amerikos santykiais su Pakistanu ir vis dažnesnį NATO karių ir išteklių transportavimą į Afganistaną per Vidurio Aziją, taip pat ir Uzbekistaną.
Pastaraisiais mėnesiais Uzbekistaną aplankė ne vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas, bet tik keletas viešai pakomentavo žmogaus teisių padėtį šalyje.
Raštiškame atsakyme BBC Uzbekistano vyriausybė teigia, kad kaltinimai dėl priverstinės sterilizacijos programos yra šmeižikiški ir neturi nieko bendro su realybe.
Vyriausybė taip pat teigia, kad chirurginė kontracepcija nėra paplitusi ir yra atliekama tik savanoriškai, pasikonsultavus su specialistais ir gavus raštišką abiejų tėvų sutikimą.
Uzbekistano valdžia pabrėžia, kad šalies motinų ir kūdikių apsaugos statistika yra puiki ir galėtų būti pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių.
Tačiau Nigora yra viena iš tų daugelio moterų, kurioms priverstinė sterilizacija yra realybė. Jai buvo atliktas skubus Cezario pjūvis. Kitą dieną ji sužinojo, kad buvo sterilizuota. Tą pačią dieną jos naujagimis mirė.
Nigorai 24 metai ir ji niekada neturės vaikų.