Čekijos piratų partijos pirmininkas Mikulašas Ferjenčikas sako,
kad tai leis Europos piratų partijoms imtis koordinuotų veiksmų,
tačiau tam dar turi pritarti nacionalinės piratų partijos.
Dviejų dienų konferencijoje Prahoje dalyvavo daugiau kaip 25
valstybių atstovai.
Jie išrinko Piratų partijų internacionalo (PPI) vadovybę ir
diskutavo, kaip pasekti švedų ir vokiečių piratų partijų sėkmės.
Vokietijos piratų partijai sėkmingai pasirodžius per rinkimus
Berlyno ir Sarlando žemėse, jos populiarumas didėja ir pasiekė
maždaug 10 proc.
PPI į savo narius priėmė Kroatijos ir Graikijos piratų partijas.
„Mes koordinuosime rinkimų kampaniją ir imsimės rengti visai
Europai bendrą programą“, - sako M. Ferjenčikas.
Partijos taip pat susitarė, kad jei rinkimai į Europos
Parlamentą joms bus sėkmingi, parlamente jos įkurs piratų grupę.
Pasak M. Ferjenčiko, piratų partijos sutarė, kad jos sieks
skaidresnio valstybės valdymo, didesnio piliečių dalyvavimo
priimant sprendimus ir pakeisti intelektinės nuosavybės koncepciją.
Piratų partijos pirmiausia siekia didesnės interneto ir autorių
teisių laisvės, kad nebūtų trukdoma laisvam apsikeitimui muzikos
kūriniais, filmais ir kompiuterių programomis. Šios partijos buvo
itin aktyvios neseniai protestuojant dėl antipiratinės prekybos
sutarties ACTA.
Pirmoji piratų partija susikūrė Švedijoje 2006 metais, o dabar
pasaulyje jų jau yra apie 60.
Neregistruota piratų partija veikia ir Lietuvoje, jos atstovai
dalyvavo konferencijoje Prahoje.