Daugelį metų Danijoje dirbančio suomio T.Kivimäki areštas praėjusį ketvirtadienį netapo staigmena. Dar 2010-aisiais po ilgų stebėjimų Kopenhagos universiteto tarptautinės politikos profesorius buvo sulaikytas ir apklaustas.
Tačiau įrodyti įtariamo šnipo kaltės iki šiol niekaip nepavykdavo – trūkdavo įrodymų. Danų pareigūnai mano, kad dabar jų užtektinai, todėl suomio likimą gegužės 8-ąją už uždarų durų spręs teismas.
Danų pareigūnai apkaltino T.Kivimäki pagalba arba bandymu padėti Rusijos žvalgybai. Pareigūnai teigia 2005–2010 metais užfiksavę slaptus profesoriaus susitikimus su Rusijos ambasados darbuotojais. Jie, Danijos saugumo ir žvalgybos agentūros teigimu, yra šnipai.
Pats T.Kivimäki žiniasklaidai prisipažįsta konsultavęs Rusijos užsienio reikalų ministeriją ir už šį darbą jai per 6 metus pateikęs apie 120 tūkst. Danijos kronų (apie 55 600 litų) prilygstančią sąskaitą.
Tačiau tuo pat metu T.Kivimäki pabrėžia, kad tai tik užmokesčio, kurį jo tyrimų institutui yra sumokėję kitų šalių atstovai, dalis. Tarp T.Kivimäki atliktų analizių – darbai apie konfliktus Irake, Iraną, teritorinius ginčus dėl Arkties regiono. Tad kodėl jis parūpo rusams?
Anot Danijos saugumo, Rusijos žvalgybą domino ir informacija, ką iš studentų ateityje būtų galima užverbuoti dirbti Rusijai.
T.Kivimäki neigia žinojęs apie dvilypę keturių minėtų Rusijos diplomatų veiklą ir pabrėžia, kad nė vienas jų nebuvo išsiųstas iš Danijos kaip nepageidaujamas asmuo, nors būtent taip įprastai elgiamasi su šnipinėjimu apkaltintais diplomatais.
Pasak profesoriaus, rusai bendraudami su juo elgėsi kaip diplomatai, o ne kaip šnipai.
„Žmonės, susiję su žvalgybos tarnybomis, niekada nedalyvauja susitikimuose išjungę mobilųjį telefoną. Jie nesėda priešais saugumo kameras ir garsiai nekalba apie savo reikalus restoranuose”, – pareiškė T.Kivimäki.
Akademikas mano, kad Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET) jį ir minėtus rusus sekė pagal mobiliųjų telefonų signalus, be to, neva įdėdavo klausymosi prietaisų į pelenines ir vazonus restoranuose.
Anot T.Kivimäki, Danijos pareigūnai sekė jo veiklą nuo 2009-ųjų vasaros: apieškodavo jo namus, konfiskuodavo dokumentus ir pinigus, tardydavo. 2011-ųjų sausį vyras buvo iškviestas į susitikimą su Kopenhagos universiteto administracija.
„Visi mano ryšiai su universitetu buvo nutraukti. Man netgi nebuvo leista eiti į universiteto teritoriją susitikti su savo studentais”, – sakė T.Kivimäki. Laiške, kurį PET nusiuntė universitetui, esą sakoma, kad T.Kivimäki už žvalgybai reikalingą informaciją gaudavo mokestį.
Jei T.Kivimäki teisme bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 6 metų kalėjimo bausmė. Bet T.Kivimäki demonstruoja tvirtumą: „Jaučiuosi nekaltas. Tuo pat metu man palengvėjo, kad reikalas iš PET juda į teismą.”
T.Kivimäki ilgai dirbo Danijoje kaip konfliktų ekspertas. Vyras yra užmezgęs gerus ryšius su radikalių musulmonų ir separatistų organizacijomis Pietryčių Azijoje.
„Timo darbo sritis rizikinga. Žmonės, įtraukti į tarpininkavimą taikos derybose, neišvengiamai užmezga ryšius su žvalgybininkais ir nelegaliomis bei pogrindinėmis organizacijomis”, – aiškino suomių diplomatas, nenorėjęs skelbti pavardės.