Komisija atmetė visas 10-ies kandidatų apeliacijas dėl
dalyvavimo kitą mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose, pranešė
oficialioji naujienų agentūra MENA. Iš viso savo kandidatūras
kėlė 23 asmenys.
Komisija visą dieną svarstė apeliacijas, kurias pateikė
diskvalifikuoti kandidatai, tarp jų - buvęs žvalgybos vadovas
Omaras Suleimanas, Musulmonų brolijos atstovas Khairatas El Shateras ir populiarus ultrakonservatyvių musulmonų
salafitų politikas Hazemas Abu Ismailas.
Tarp kandidatų, galinčių dalyvauti rinkimuose, yra buvęs
Arabų Lygos (AL) vadovas Amras Mussa ir buvęs
įtakingos Musulmonų brolijos narys Abdelmoneimas Abul Futuhas.
Šeštadienį rinkimų komisija paskelbė, kad atmetė minimų 10
asmenų kandidatūras dėl pažeidimų jų paraiškose.
Nors kai kas tokio komisijos sprendimo tikėjosi, jis sukėlė sąmyšį rinkimų kampanijoje.
Musulmonų brolija tokiam sprendimui pasirengė iškeldama ir
„alternatyvų“ kandidatą - savo Laisvės ir Teisingumo partijos (LTP)
pirmininką Mohammedą Morsi.
Kh. El Shaterui, kuris pernai sėdėjo kalėjime dėl kaltinimų
terorizmu ir pinigų plovimu, dalyvauti buvo uždrausta pagal
įstatymą, kuriame sakoma, kad anksčiau teisti kandidatai rinkimuose
gali dalyvauti tik praėjus šešeriems metams po paleidimo ar
malonės suteikimo.
Brolija savo puslapyje „Twitter“ cituoja Kh. El Shatero žodžius,
jog jo „pašalinimas iš prezidentinių varžybų nepaisant stiprių
teisinių argumentų yra įrodymas, kad Mubarakas vis dar valdžioje“.
„Tęsime taikią kovą savo nebaigtai revoliucijai užbaigti“, -
sakė Kh. El Shateras, kuris yra turtingas verslininkas.
Vėliau Kaire kreipdamasis į šimtus bendražygių jis paragino
egiptiečius „ginti revoliuciją“ ir perspėjo, kad kurpiami planai
klastoti rinkimus ir pirkti balsus.
Jis pažadėjo „nuversti Mubarako režimo likučius“.
O. Suleimanas buvo diskvalifikuotas dėl to, kad nesurinko
pakankamai pritarimo visose 15-oje provincijų, kaip reikalauja
įstatymai.
H. Abu Ismailas rinkimuose negali dalyvauti dėl to, kad jo motina
turi užsienio pilietybę. Pagal rinkimų taisykles, visi kandidatai,
jų tėvai ir sutuoktinės turi būti tik Egipto piliečiai.
Naujausias prezidento rinkimų kampanijos posūkis dar labiau
komplikuoja perėjimą prie demokratijos po to, kai pernai buvo
nušalintas prezidentas H. Mubarakas.
Šis posūkis įvyko savaitė po to, kai Kairo teismas sustabdė
islamo jėgų dominuojamos komisijos, kuriai buvo pavesta parengti
naują konstituciją, įgaliojimus. Komisiją boikotuoja liberalai,
nuosaikūs musulmonai ir Koptų Bažnyčia.
Komisiją, kurios pusę narių sudaro parlamentarai, o kitą pusę
- visuomenės veikėjai, išrinko parlamentas.
Tačiau dauguma jos narių priklauso Musulmonų brolijai ir
salafitų fundamentalistams, nes šių jėgų atstovai turi daugumą
abejuose parlamento rūmuose.
Pasaulietinės partijos jau pasitraukė iš komisijos, nes mano,
kad jų dalyvavimas buvo tik priedanga, sudariusi sąlygas islamiškų
jėgų atstovams pagrindinį įstatymą rengti pagal savo ideologijas.
Prestižinis musulmonų sunitų universitetas „al Azhar“ ir Egipto
Koptų Bažnyčia taip pat boikotuoja komisiją.
Islamiškos ideologijos šalininkai mano, kad komisijoje turi
atsispindėti jėgų pasiskirstymas parlamente, kur LTP turi beveik
pusę, o salafitų partija „al Nur“ - beveik ketvirtadalį vietų.
Pasaulietinės santvarkos šalininkai nori labiau subalansuotos
komisijos ir nuogąstauja, kad islamo jėgų dominavimas paskatins
reikalavimus konstituciją grįsti šariatu (islamo teise).
Iš principo komisija turi šešis mėnesius naujai konstitucijai
parengti. Ji turi pakeisti konstituciją, kurios galiojimą sustabdė
pernai į valdžią atėję kariškiai.
Rinkimai numatyti gegužės 23-24 dienomis, ir daugelis
nuogąstauja, kad gali būti išrinktas prezidentas, kurio
įgaliojimai bus neapibrėžti.