„Jeigu šiame pakte nebus jokių augimo priemonių, negalėsiu rekomenduoti jį ratifikuoti Nacionalinei Asamblėjai“, - F.Hollande'as sakė verslo dienraščiui „Handelsblatt“, likus keturioms dienoms iki pirmojo prezidento rinkimų rato.
„Pažadėjau tai prancūzams ir to laikysiuosi“, - pridūrė jis.
Naujajam Vokietijos pasiūlytam susitarimui dėl fiskalinės
drausmės sugriežtinimo pritarė 25 ir 27 ES šalių po daugelį
mėnesių trukusio sąmyšio rinkose ir politinių ginčų, kaip
būtų galima sustabdyti skolų krizės plitimą.
„Tik augimo strategija gali ištraukti Europą iš krizės. Visos
ES šalys, netgi Vokietija, kenčia nuo menko ekonomikos augimo“, -
aiškino F. Hollande'as.
Pasak jo, Bendrijos šalys turi griežčiau laikytis nacionalinių biudžetų formavimo taisyklių, tačiau nepatarė „taupyti vien dėl taupymo“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo viena iš pagrindinių
veikėjų, stūmusių šį paktą, turintį padidinti biudžetų
stabilumą Europoje, smarkiai paveiktoje Graikijos skolų krizės.
F. Hollande'as taip pat peikė sumanymą inkorporuoti į
Prancūzijos konstituciją „auksinę taisyklę“ dėl didžiausio
galimo valstybės biudžeto deficito. Šį pasiūlymą, kurį gynė
dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy,
jis vadino „gryna viešųjų ryšių akcija“.
A. Merkel, kuri atvirai pasisakė už N. Sarkozy perrinkimą, uoliai
palaiko biudžeto deficito lubų nustatymą. Vokietija šią nuostatą
įtraukė į savo konstituciją ir ragina kitas ES šalis pasekti jos
pavyzdžiu.
Buvęs Prancūzijos
dešiniųjų prezidentas Jacques'as Chiracas sekmadienį įvyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų rate balsuos ne už jį pakeitusį Nicolas Sarkozy, o už jo varžovą, socialistų kandidatą, sakė artimas buvusio lyderio
draugas.
Prancūzų istorikas Jeanas-Lucas Barre, kuris padėjo J.Chiracui parašyti memuarus, antradienį tvirtino, jog buvęs prezidentas nejuokavo, kai pasakė, kad parems Francois
Hollande'ą, kuris beveik visą politinį gyvenimą
dirbo J. Chiraco gimtajame Korezo regione.
„Jacques'as Chiracas yra ištikimas sau, kai sako, kad balsuos už
Francois Hollande'ą, - laikraščiui „Le Parisien“ sakė J.-L. Barre.
- Dažnai jį aplankau, mes kartu pietaujame ir vakarieniaujame. Po
ketverių diskusijų metų manau, kad esu vienas iš tų, kurie
geriausiai žino, kaip jis mąsto“.
Šaltinis J. Chiraco biure nepasinaudojo proga paneigti šį
pranešimą ar pareikšti paramą N. Sarkozy, kuris priklauso tai
pačiai partijai - UMP.
„Niekas negali kalbėti už Jacques'ą Chiracą, kuris nepadarys
jokio viešo pareiškimo dėl šių rinkimų“, - sakė šaltinis,
nenorėjęs skelbti savo pavardės.
J. Chiracas, kuris Prancūzijos prezidentas buvo nuo 1995 iki 2007
metų, pernai pareiškė, kad balsuotų už F. Hollande'ą, o ne už
N. Sarkozy.
Nors abu dešiniųjų politikai nėra susipykę, 79 metų
J. Chiracas sulaukė griežtos buvusių sąjungininkų kritikos ir
galiausiai bandė pavaizduoti tą pareiškimą „Korezo humoru“.
N. Sarkozy sakė, kad sveikatos problemų turinčiu J. Chiracu jo
aplinkos žmonės naudojasi.
„Geriausias būdas gerbti Jacques'ą Chiracą jo dabartinių
sunkumų metu yra nebandyti versti jo kalbėti, o jo aplinkai -
vienaip ar kitaip juo nesinaudoti“, - sakė N. Sarkozy radijui „France
Inter“.
Prancūzijos pirmasis socialistų prezidentas Francois
Mitterrand'as 1981 metais nusiuntė F. Hollande'ą
į 400 km į pietus nuo Paryžiaus esantį Korezą varžytis su
J. Chiracu parlamento rinkimuose.
F. Hollande'as liko Koreze, galiausiai laimėjo to regiono vietą,
o dabar vadovauja regiono tarybai.
„Le Parisien“ rašė, kad J. Chiraco šeima nesutaria dėl to, ką
paremti būsimuose prezidento rinkimuose. Jo žmona Bernadette remia N. Sarkozy.
Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos pirmajame rinkimų
rate, po kurio, gegužės 6 dieną, įvyks antrasis ratas. Apklausos
rodo, kad aiškus favoritas yra F.Hollande'as.
J. Chiraco, kuris, kaip rodo apklausos, vis dar yra labai
populiarus, gydytojai sakė, kad jis turi „sunkių ir negrįžtamų“
neurologinių problemų, tarp kurių yra atminties praradimas ir su
garbingu amžiumi siejama silpnaprotystė.
Dėl prastėjančios sveikatos J. Chiracas pernai negalėjo
dalyvauti teisme, kuris jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo
įtaka, grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu 1990-1995 metais,
kai jis, būdamas Paryžiaus meras, įdarbino fiktyvius darbuotojus.
Jis buvo nuteistas lygtinai.
Tuo tarpu buvusi jaunesnioji miestų planavimo ministrė Fadela
Amara paskelbė, kad balsuos už F. Hollande'ą. Jos interviu
antradienį buvo paskelbtas dienraščio „Liberation“ interneto
svetainėje.
F. Amara yra feministinio judėjimo „Nei kekšės, nei paklusnios“
įkūrėja. 2007 metais ji daugelį nustebino prisidėjusi prie
N. Sarkozy stovyklos, nors prieš tai daugiau kaip du dešimtmečius
buvo drauge su Socialistų partija.