Toks sprendimas yra "aiškiai diskriminuojantis", pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenbergas.
Vyšegrado grupės pareiškimas paskelbtas jo iniciatyva, ministrams susirinkus į NATO valstybių atstovų susitikimą Briuselyje.
K. Švarcenbergas, pats turintis ir Šveicarijos pilietybę, teigė, kad tokį sprendimą vyriausybė priėmė "tik todėl, kad bijo vietinių radikalų".
Ministras nurodė, kad toks politinis sprendimas diskriminuoja įvairių Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečius, kadangi Rytų europiečiai sudaro tik dešimtadalį visų į Šveicariją iš ES atvykstančių piliečių.
Šveicarija nėra ES narė, tačiau priklauso Šengeno erdvei ir yra sudariusi sutartis su ES valstybėmis dėl laisvo piliečių judėjimo.
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė įvedusi kvotas imigrantams iš aštuonių Rytų Europos valstybių: Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Estijos.
Nuspręsta, kad nuo gegužės 1 dienos metų trukmės leidimai gyventi šalyje bus išduoti tik maždaug 2 tūkstančiams šitų šalių piliečių.
ES užsienio politikos įgaliotinė Catherine Ashton pareiškė, kad Šveicarija pažeidžia įstatymus dėl piliečių migracijos, kuriuose nenumatytas ES šalių gyventojų atskyrimas pagal geografinį ypatumą.
Tuo tarpu Bernas pareiškė, kad, priimant įstatymą dėl kvotų, buvo atsižvelgta į visus oficialius ES reikalavimus.
Šveicarija tvirtina, kad per pastaruosius metus atvykusiųjų iš Rytų Europos valstybių imigrantų skaičius 10 proc. viršijo vidutinį trejų pastarųjų metų rodiklį, o tokiomis aplinkybėmis įstatymai leidžia reguliuoti imigrantų srautus.
Trečiadienis, 19 val. 47 min. Šveicarija
trečiadienį pranešė apie sprendimą sugrąžinti kvotas
darbininkams iš Vidurio ir Rytų Europos, sulaukusi kritikos dėl
augančio imigrantų skaičiaus šalyje, kuri yra ekonomiškai
stipresnė už daugumą kitų kontinento valstybių.
Šveicarijos ministrų kabinetas pranešė, kad nusprendė
pritaikyti savo sutarties su Europos Sąjunga „saugiklį“ dėl laisvo
asmenų judėjimo, sugrąžindamas kvotas piliečiams iš Vidurio ir
Rytų Europos, kurios buvo panaikintos prieš metus.
„Pasinaudodama saugikliu Federalinė Taryba sieka pritaikyti
vieną iš turimų priemonių imigrantų srautui į Šveicariją
kontroliuoti“, - sakoma pranešime.
Vyriausybė nuo gegužės 1 dienos įveda 2 tūkstančių darbo
leidimų per metus kvotą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos,
Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams. Pernai
tokių leidimų buvo išduota 6 tūkstančiai.
Pasak vyriausybės, 7,9 milijono gyventojų turinčioje šalyje
1,1 milijono ES piliečių atneša naudą ekonomikai, bet imigracijos
sparta kelia rūpesčių dėl atvykusiųjų integravimosi ir
minimalios algos bei darbo sąlygų laikymosi.
Šveicarijoje, kurioje, nepaisant svyravimų ekonomikoje, pavyko
palaikyti nedarbą ties 3 proc. lygiu, pastaruoju metu stebimas
didelis imigrantų darbininkų iš Europos Sąjungos šalių
antplūdis.
Dešinioji Šveicarijos liaudies partija kaltina imigrantus, kad
dėl jų brangsta nuoma, perpildytas viešasis transportas, ardomos
kultūrinės vertybės, ir siekia konstitucijos pataisos, kad būtų
įvesta metinė užsieniečiams išduodamų leidimų kvota.