Ši kraštutinių dešiniųjų kandidatės į Prancūzijos prezidentus siunčiama žinutė suviliojo tūkstančius ir užtikrino stabilią trečią vietą pretendentų į vadovo postą populiarumo sąraše.
Regis, antros kadencijos siekiantis konservatorius Nicolas Sarkozy yra sunerimęs dėl tokio konkurentės pasisekimo. Jis stengiasi patraukti savo pusėn tuos, kurie linkę atiduoti savo balsą M. Le Pen per pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą, kuris įvyks šį sekmadienį.
Jeigu N. Sarkozy gautų moterį palaikančių žmonių balsus, jis sumažintų atotrūkį nuo socialisto Francois Hollande'o, kuris, kaip rodo apklausos, laimės Prancūzijos prezidento rinkimus gegužės 6 dieną, kuomet įvyks antrasis rinkimų ratas.
Trečiadienį duodamas interviu televizijos kanalui BFM-TV, N. Sarkozy tarsi su nuoskauda pareiškė: „Balsai už Marine Le Pen atitenka kam? Francois Hollande'ui.“
M. Le Pen sako, kad N. Sarkozy – tai praeitis. „Nicolas Sarkozy pralaimėjo. Jis nebus perrinktas“, - trečiadienį duodama interviu naujienų agentūrai AP įsitikinimą demonstravo 43 metų teisininkė.
Kalba apie islamo keliamas grėsmes
Trijų vaikų motina sklandžiai perėmė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ vairą. Iki tol jai vadovavo Marine tėvas, Prancūzijos politikos veteranas Jeanas Marie Le Penas. 1972 metais įkūręs „Nacionalinį frontą“, dabar jis yra partijos garbės pirmininkas.
Moteris demonstruoja iš tėvo paveldėtą kovingumą, o konkurentus Prezidento rinkimuose vadina savo priešininkais.
Nepaisant to, politiko duktė judėjimui suteikė kiek kitokį, švelnesnį veidą. Ji remia moteris, darbininkus ir griežtai smerkia antisemitizmą, kuriuo J. M. Le Penas buvo apkaltintas teisme.
Vis dėlto partijos pagrindinė idėja nesikeičia. M. Le Pen akcentuoja patriotizmą, smerkia tai, ką ji vadina Prancūzijos suverenumo praradimu dėl Europos Sąjungos ir globalizacijos, apgailestauja dėl tautos prarandamo identiteto ir ragina įsižiūrėti į pavojus, kurie, anot jos, slypi Prancūzijos musulmonų bendruomenėje.
Šioje šalyje gyvena apie 5 milijonus musulmonų. Tai yra didžiausia musulmonų bendruomenė visoje Vakarų Europoje.
M. Le Pen nori, kad Prancūzija ir kitos euro zonos valstybės atsisakytų bendros valiutos. Ji nori drastiškai sumažinti imigrantų skaičių – iki 10 tūkstančių per metus. O svarbiausia – su šaknimis išrauti tai, ką ji vadina augančiu islamo fundamentalizmu Prancūzijoje.
„Jie įsitvirtina priemiesčiuose. Jie daro spaudimą visuomenei. Jie verbuoja berniukus ir ruošia juos džihadui“, - sako moteris.
M. Le Pen atmeta kritiką, esą kova su islamizacija paskatins veikti fanatikus, tokius kaip šiuo metu Norvegijoje teisiamas 77 žmones nužudęs prieš musulmonus nusiteikęs ekstremistas Andersas Behringas Breivikas.
Politikė atkerta, kad kova su radikalėjančiais islamo išpažinėjais neturėtų nutrūkti „iš baimės dėl bepročio“.
Kaip įrodymą to, kad Prancūzijoje didėja islamistų keliamas pavojus, M. Le Pen nurodo Mohamedo Merah atvejį. Tulūzoje gyvenęs Alžyro kilmės prancūzas praėjusį mėnesį nušovė septynis žmones: tris šalies armijos karius, tris žydų vaikus ir dviejų iš jų tėvą rabiną. Susektas 23 metų žudikas daugiau kaip parą buvo laikomas užspeistas savo bute, kol galiausiai policija, šturmuodama butą, jį nušovė.
M. Le Pen taip pat prognozuoja, kad euro zona, išgyvenanti finansinę krizę, galiausiai žlugs. Ji mano, kad visoms vieningos valiutos zonos valstybėms jau dabar vertėtų apgalvotai ir suderintai iš jos pasitraukti.
Prancūzė taip pat nenori, kad jos partija būtų vadinama kraštutinių dešiniųjų. Ji pažymi, kad tai – populistinis judėjimas.
Rezultatai – neprognozuojami?
Prestižiniame tarptautiniame Prancūzijos universitete „Sciences Po“ dirbanti kraštutinės dešinės pakraipos judėjimų ekspertė Nonna Meyer pastebi, kad M. Le Pen išties yra mažiau linkusi į kraštutinumus, negu jos tėvas.
„Ji jaunesnė, ji – moteris, ji smerkia antisemitizmą. Ji dažnai kalba kitaip, nei tėvas, - savo įžvalgomis dalijasi N. Meyer. - Ji sako, kad yra tolerantiška, kad šiuo atveju netolerantiškas yra islamas. Tačiau (partijos) programos pamatai išlieka tie patys. Jeigu pažvelgtume į vertybes, kurias gina jos partija, pamatytume, kad tai yra autoritarinė sistema, atstumianti visus kitus, atmetanti skirtumus.“
N. Meyer žodžiais, šiuo metu neįmanoma numatyti, kaip M. Le Pen seksis sekmadienio rinkimuose. Anot jos, šiuo metu yra per daug nežinomųjų, tarp jų – ir ateisiančių balsuoti piliečių skaičius.
„Aš beveik įsitikinusi, kad Le Pen neturi šansų patekti į antrąjį ratą“, - spėjo ekspertė.
Vis dėlto niekas nepamiršo 2002 metais vykusių prezidento rinkimų, kuomet antrajame rate susigrūmė prieštaringai vertinamas M. Le Pen tėvas su antros kadencijos siekusiu Jacquesu Chiracu. J.M. Le Penas į antrąjį rinkimų ratą pakliuvo visų nuostabai. Tikėtasi, jog dėl posto varžysis J. Chiracas ir tuometinis premjeras Lionelis Jospinas. Dvi savaites, per kurias prancūzai turėjo apsispręsti dėl prezidento, šalyje nerimo demonstracijos ir protestai. Juose skambėjo tokie šūkiai kaip „balsuok už apgaviką, bet ne fašistą“. J. Chiracas nugalėjo surinkęs 82 procentus balsų, nors ir buvo nemėgstamas tautos.
M. Le Pen neatmeta, kad panašaus siurprizo Prancūzija gali sulaukti ir jos atveju. Politikė teigia, kad apklausos negali atsakyti, kiek širdžių pasiekė jos idėjos. Ji sako, kad vadinsis nugalėtoja, jeigu per pirmąjį rinkimų ratą surinks tiek balsų, kiek buvo pasisekę laimėti jos tėvui 2002-aisiais – 16,8 proc.
Nenori tapti sistemos dalimi
Antradienio vakarą Paryžiuje įvyko M. Le Pen mitingas. Į jį susirinko apie 6 tūkstančius politikės rėmėjų. Kalbėdama moteris daugiausia dėmesio skyrė „nematomiems, užmirštiems, tiems, kurie visuomet lieka paskutiniai“. Jie esą gali būti apginti tik nacionalinės valstybės.
„Aš neginu pasaulio darbininkų. Aš ginu prancūzų darbininkus, - tą vakarą sakė ji. - Ne, mes nesame ksenofobai. Mes esame aistringi frankofilai.“
Interviu AP, M. Le Pen teigė, kad lūžio taškas, skiriantis „Nacionalinį frontą“ ir dabartinę sistemą yra ne klausimas, kas yra kairys, o kas – dešinys, bet skirtingi požiūriai į globalizaciją ir europizaciją.
Kandidatė į prezidentus sako, kad ji rinkimuose dalyvauja nenoriai, bet su labai stipriais įsitikinimais. „Tai yra didelė asmeninė auka. Malonumas? Ne. Pareiga? Taip“, - savo požiūrį dėsto M. Le Pen.
Prezidento rinkimai – ne vienintelė M. Le Pen ambicija. Ji ruošiasi ir parlamento rinkimams, kurie įvyks šių metų birželį. Politikė svarsto jungtis prie kitų patriotinių judėjimų.
Politikė sako, kad jeigu jai būtų pasiūlyta vadovauti kokiai nors ministerijai, ji atsisakytų.
„Aš nenoriu tapti sistemos dalimi. Sistemos vadovaujasi logika, kad nusistatymas prieš imigraciją reiškia, jog tu esi rasistas“, - apgailestauja M. Le Pen.