Pagal Prancūzijos rinkimų įstatymus, paskutinę dieną prieš
rinkimus draudžiama agitacija ir apklausos, tačiau ankstesnės
apklausos rodo, kad pagal populiarumą aiškiai pirmauja socialistų
kandidatas Francois Hollande'as, kuris, kaip
prognozuojama, antrajame rate įveiks dabartinį dešiniųjų
prezidentą Nicolas Sarkozy.
Po pirmojo rinkimų rato iš 10 pretendentų į Prancūzijos
vadovo postą liks du favoritai, kurie varžysis antrajame rate
gegužės 6 dieną. Apklausos rodo, kad kairiųjų kandidatas laimės
rinkimus ir taps vienu galingiausių lyderių pasaulyje.
Prancūzija yra branduolinį ginklą turinti valstybė, JT Saugumo
Tarybos narė, dešimtoji pasaulyje ekonomika, vertinant pagal
Bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šalies prezidentui priklauso
ypatingos asmeninės galios.
N. Sarkozy, nepaisant kritikos dėl itin aktyvaus vadovavimo
stiliaus, savo instituciją padarė dar labiau įtakingą,
sumažindamas ministro pirmininko vaidmenį ir faktiškai prisiimdamas
atsakomybę už kasdienius valstybės reikalus.
Galutinis gegužės 6-osios balsavimo laimėtojas dar turės
laimėti įstatymų leidėjų rinkimus birželį, kad užsitikrintų
savo valdžią, tačiau bet kuris Prancūzijos lyderis su parlamento
dauguma turi daug erdvės manevrui.
Iš pradžių 44,5 mln. prancūzų turi pasirinkti iš kandidatų.
Pirmojo turo balsavimas jau prasidėjo šeštadienį atokiose
Prancūzijos užjūrio teritorijose - Ramiojo, Indijos ir Atlanto
vandenynų salose, kurių 882 tūkst. gyventojų turi visas
respublikos piliečių teises.
Sekmadienį 8val. (9 val. Lietuvos laiku) kontinentinėje šalies
dalyje atsidarys 85 tūkst. rinkimų apylinkių; dauguma jų
užsidarys 18 val. (19 val.), bet didžiuosiuose miestuose jos veiks
iki 20 val. (21 val.), kai bus paskelbti pirmieji vertinimų duomenys.
Prancūzijoje nuomonių apklausų rengėjams leidžiama paimti
mėginių iš balsadėžių per balsavimą, todėl jau 20 val.
pateikiami gana tikslūs duomenys skelbiami per televiziją naujienų
laidose.
Per rinkimų kampaniją buvo surengta daugiau kaip 400 nuomonių
apklausų - trečdaliu daugiau negu 2007 metais, ir daugumos jų
rezultatai buvo panašūs.
Tikimasi, kad F. Hollande'as laimės pirmąjį turą, o N. Sarkozy
atsiliks nuo jo nedaug; tad abu jie pateks į antrąjį turą.
Kiti trys kandidatai gali surinkti dviženklį skaičių
(išreikštą procentais) - tai kraštutinių dešiniųjų
vėliavininkė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kraštutinių kairiųjų
kiršintojas Jean-Luc Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) ir
veteranas centristas Francois Bayrou (Fransua Beru).
Gana apčiuopiami skaičiai suteiks jiems balsą valstybės
politikoje bei paskatins jų šalininkus aktyviau balsuoti birželį
vyksiančiose parlamento rinkimose. Vis dėlto ši trijulė
sekmadienį nusileis dviem pirmaujantiems ir leis pastariesiems
vilioti rinkėjus savo pusę.
Tai gali būti kebloka dabartiniam prezidentui N.Sarkozy, kuris
nėra populiarus net tarp centro dešiniųjų programos šalininkų.
Tikimasi, kad gegužės 6-ąją F.Hollande teks lengva pergalė, o
N.Sarkozy liks vienos kadencijos prezidentu.