Prancūzijos prezidento rinkimuose balsavo 28 proc. rinkėjų (papildyta)

Toks rinkėjų skaičius yra tik šiek tiek mažesnis nei 2007-aisiais, kai iki vidurdienio balsavo 31 proc. rinkėjų.

Analitikai teigia, kad gausus rinkėjų dalyvavimas rinkimuose būtų naudingas opozicijos kandidatams.

Pirmieji oficialūs rezultatai bus paskelbti po to, kai paskutiniai balsavimo punktai bus uždaryti 20 val. vietos laiku.

Paryžiaus 10-ajame rajone, kuris yra tradicinė kairiųjų politinių jėgų tvirtovė, rinkėjai sakė netrykštantys entuziazmu eidami balsuoti per rinkimus, lemsiančius, kas bus Prancūzijos prezidentas.

Apie 30 metų radiologė Ondine Leclerc sakė ką tik baigusi naktinę pamainą vienoje sostinės ligoninėje ir atėjusi atiduoti savo balso rajono rotušėje, prieš grįždama namo išsimiegoti.

„Balsavau už (Jeaną Lucą) Melenchoną“, - sakė ji, kalbėdama apie ugninga retorika išsiskiriantį komunistų palaikomą Kairiųjų fronto kandidatą, kuris, kaip rodė apklausos, prieš pirmąjį prezidento rinkimų ratą buvo ketvirtas pagal populiarumą.

„Žinau, kas jis neturi jokių galimybių patekti į antrąjį turą, tačiau man patinka jo pažiūros. Man patinka jo puolimas prieš bankus ir žmones, uždirbančius milžiniškus atlyginimus. Manau, kad jam surinkus pakankamai balsų, žmogus, kuris laimės, priims kai kurias iš šių idėjų tapęs prezidentu“, - aiškino O.Leclerc.

Už kelių kvartalų nuo rotušės esančioje balsavimo apylinkėje, įsikūrusioje pradinėje mokykloje, buvusi vidurinės mokyklos mokytoja 62 metų pensininkė Isabelle Provost sakė, kad rinkimų kampanija jos neuždegė.

„Dar niekada nesu praleidusi balsavimo, - sakė ji, išėjusi į saulėtą gatvę po to, kai atidavė savo balsą. - Tačiau šįkart jaučiau menką entuziazmą dėl rinkimų. Ekonomikos požiūriu, tarp abiejų pagrindinių kandidatų mažas skirtumas.“

Paryžiaus universitete kalbas studijuojantis 23 metų Jeanas Nadeau taip pat atsisakė atskleisti savo pasirinktą kandidatą. Tačiau jis aiškiai žinojo, už ką tikrai nebalsuos.

„Tai nebus Sarkozy. Man įgriso girdėti ir matyti jį per televiziją, puldinėjantį žmones, kuriuos jis verčia atpirkimo ožiais - romus, musulmonus, imigrantus. Jis labai priešinantis, ir nenoriu, kad Prancūzija būtų tokia šalimi“, - sakė studentas.

Pirmoji pora - pakilios ntaikos

Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy ir jo žmona buvusi supermanekenė Carla Bruni sekmadienį balsavo prabangiame Paryžiaus 16-ame rajone

N.Sarkozy atidavė savo balsą 11 val. 45 min. vietos (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku Jeano de la Fontaine'o (Žano de la Fonteno) vidurinėje mokykloje įsikūrusioje apylinkėje.

C. Bruni pirmoji įmetė savo balsalapį į urną vakariniame Paryžiaus rajone, kuris yra N. Sarkozy dešiniosios partijos UMP tvirtovė, esančioje apylinkėje.

Kandidatas šypsojosi ir paspaudė rankas rinkimų pareigūnams bei rinkėjams, o vėliau išvyko, nepateikęs jokių komentarų dešimtims jį apspitusių žurnalistų.

F. Hollande'as sekmadienį atidavė savo balsą pirmajame rate, sakydamas, kad šie rinkimai yra „svarbus momentas“ šalies istorijoje.

F. Hollande'as balsavo 10 val. 10 min. (11 val. 10 min. Lietuvos) laiku Tiulio miestelyje centriniame Korezo regione, kuriame jis yra išrinktas į parlamentą ir vadovauja regiono tarybai.

„Esu dėmesingas, įsitraukęs, tačiau visų pirma pagarbus, - jis sakė žurnalistams, atidavęs savo balsą. - Ši diena bus ilga - tai svarbus momentas.“

Apklausos rodo, kad F.Hollande'as tikriausiai laimės pirmąjį rinkimų turą nedidele persvara prieš dabartinį šalies vadovą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir kad jis yra aiškus favoritas laimėti antrąjį turą gegužės 6 dieną.

Pastarieji prezidento rinkimai Prancūzijoje sulaukė didelio rinkėjų aktyvumo - pe balsadėžių atvyko net 85 proc. balsavimo teisę turinčių prancūzų. Šiuose rinkimuose prognozuojamas itin žemas aktyvumas.

Dienraščio „Le Figaro” žurnalisto Thierry Portes’o nuomone, pagrindinė prognozuojamo mažo rinkėjų aktyvumo priežastis yra ta, kad šių rinkimų kampanija yra labai nuobodi.

„Žinoma, nuobodu tik palyginus su ankstesnėmis kampanijomis. Paklausykite, apie ką kalba kandidatai – krizė, krizė, krizė. Šįkart visai nelinksma – ypač mums, žurnalistams. Tai tikrai nepanašu į Prancūziją”, – „Lietuvos rytui” teigė Th.Portes’as.

Jis pripažįsta, kad 2007 metais energinga N. Sarkozy retorika pritraukė ypač daug rinkėjų: „Būsimasis prezidentas kalbėjo ir žadėjo daug, daug kas juo ir patikėjo.”

„Tačiau dabar prancūzai tiesiog nebetiki pažadais – nė vieno kandidato. Ši kampanija yra sunki. Vien ta prasme, kad Prancūzijai šiuo metu labai nelengva galvoti apie ateitį. Išgyvename tikrą depresiją. Daugelis prancūzų mano, kad rytojus bus blogesnis už dabartį.

Bedarbiai netiki, kad dar kada nors susiras darbą, jo neranda ir jaunimas, o turtingieji įsitikinę, jog juos užkraus dar didesniais mokesčiais”, – „Lietuvos rytui” aiškino Th. Portes’as.

Pasak „Le Figaro” žurnalisto, prancūzai nusivylę visais politikais, o balsuoti eis tik iš pareigos.

„Iš esmės žiniasklaidos pranešimai jau parašyti – į antrąjį turą akivaizdžiai pateks N.Sarkozy ir F.Hollande’as, o tuomet nugalės pastarasis. Bet žmonės balsuos ne už F.Hollande’ą, o prieš N.Sarkozy. Dabartinis prezidentas visiems jau nusibodo – kone asmeniškai.

N. Sarkozy niekaip neapsisprendžia dėl savo pažiūrų ir pozicijų. Tai jam patinka Europa ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tai ne. Tai jis giria amerikiečius, tai kritikuoja Baracką Obamą.

Tiesą sakant, N. Sarkozy dar laikosi tik dėl to, kad F. Hollande’as kaip asmenybė visiškai nėra patrauklus. Jei socialistų kandidatas nebūtų toks nuobodus, N. Sarkozy neturėtų jokių šansų”, – juokėsi Th. Portes’as.

Naujausios nuomonių apklausos iš tiesų rodo, kad F. Hollande’as antrajame rinkimų ture daug svariau aplenktų N. Sarkozy. Savo ruožtu pirmajame jis, kaip manoma, surinks 29,5 proc., o prezidento kėdę išsaugoti norintis dabartinis šalies vadovas – 27,5 proc. balsų.