A. B. Breivikas atsiprašė dėl su politika nesusijusių aukų (papildyta)

Pirmąkart nuo jo bylos nagrinėjimo pradžios balandžio 16 dieną 33 metų A. B. Breivikas pademonstravo nors šiokią tokią atgailą dėl savo veiksmų.

A.B.Breivikas sakė: „Norėčiau pateikti didelį atsiprašymą“ dėl atsitiktinių praeivių, neturinčių jokių ryšių su politika, žūties arba sužalojimų per sprogdinimą prie vyriausybės būstinės Osle. Per šį išpuolį žuvo aštuoni žmonės.

Tačiau prokurorei Ingai Bejer Engh paklausus, ar jis galėtų tą patį pasakyti kuriam nors iš 69 žmonių, daugiausiai paauglių, kuriuos jis vėliau tą pačią dieną nušovė netoli sostines esančioje Utiojos saloje, A. B. Breivikas atsakė: „Ne, negaliu.“

Jis pakartojo, kad jaunuoliai, susirinkę į valdančiosios Darbo partijos vasaros stovyklą, buvo „teisėti taikiniai“, nes jie buvo „politiniai aktyvistai“, aktyviai prisidedantys prie „Norvegijos visuomenės griovimo“.

„Tai buvo mažas barbariškumas siekiant išvengti didelio barbariškumo“, - pažymėjo kaltinamasis.

A. B. Breivikas sakė suvokiantis savo veiksmus ir suprantantis, kad sugriovė daugybės žmonių gyvenimą, tačiau „nutaręs nesuimti to į save..., kad išgyventų“.

Tuo tarpu per sprogdinimą Osle likusių gyvų žmonių ir aukų artimųjų atstovas pareiškė, kad A. B. Breiviko atsiprašymas yra stebinantis ir nenuoširdus.

„Manau, tai buvo apgailėtina. Nieko gera, kad jis tai pasakė. Jo kūno kalba niekaip neparodė, kad jis tikėjo tuo, ką sako“, - atstovas sakė visuomeniniam transliuotojui NRK.

Šeštąją jo bylos nagrinėjimo dieną A. B. Breivikas toliau atsakinėjo į klausimus apie didžiausias žudynes, kada nors įvykdytas vieno ginkluoto užpuoliko - po to, kai penktadienį papasakojo šiurpių detalių apie šaudynes Utiojoje, po kurią jis vaikščiojo rinkdamasis ir dažniausiai nušaudamas jas iš arti į galvą.

Jis vėl pasakojo apie šias žudynes nerodydamas jokių emocijų ir tvirtino, kad jos buvo „žiaurios, bet būtinos“.

A. B. Breivikas pažymėjo, kad šios šaudynės jam taip pat paliko „baisių“ įspūdžių ir kad jis turėjęs prisiversti daryti tai, kas „prieštarauja žmogaus prigimčiai“.

Tai buvo beveik tas pats, tarsi kas nors „prašytų suvalgyti lėkštę išmatų“, pareiškė jis.

Kaltinamasis aiškino, jog ne vienerius metus mokęsis meditacijomis „emociškai atsiriboti“, ir tai tapo jo „indoktrinavimo metodu..., kai laikydavau visus politikos aktyvistus pabaisomis“.

Tačiau žengdamas tarp lavonų Utiojoje „galvojau sau, kad tai pasibaisėtina... Niekada anksčiau nesu padaręs nieko šiurpiau“, sakė jis, tuo pačiu pripažindamas, kad „ko gera, buvo dar šiurpiau žmonėms, kuriuos medžiojau“.

A. B. Breivikas taip pat pareiškė, kad buvo sugriautas ne vien jo aukų artimųjų gyvenimas.

„Derėtų atminti, kad liepos 22-ąją aš taip pat netekau... visos savo šeimos, visų draugų... Aš taip pat viską praradau“, - ekstremistas sakė teismui.

Paklaustas, ar jis nori pasakyti, kad žmonės turėtų jo gailėtis, kaltinamasis greitai atsakė: „Žinoma, ne.“

A. B. Breivikas, kuris per ilgiau nei valandą trukusias šaudynes vilkėjo policininko uniformą, taip pat pasakojo teismui, kaip vienu metu mėgino išvilioti į atvirą vietą didelę grupę žmonių, sakydamas, kad atvyko jų evakuoti.

Nors daugelis atrodė nepatiklūs, „du ar trys su palengvėjimu priėjo prie manęs... Tada pakėliau savo (pistoletą) „Glock“ ir nušoviau vieną merginą į galvą... Kilo panika, (ir) aš taip pat nušoviau kitus“, pasakojo žudikas.

Jis teigė nesitikėjęs, kad tiek daug žmonių saloje bus jaunesni nei 18 metų.

A. B. Breivikas Utiojoje nušovė 33 nepilnamečius, tačiau vaikais jis laiko tik du 14-mečius.

A. B. Breivikas pažymėjo, jog netgi žinodamas, kad saloje bus tiek daug jaunuolių, būtų „vis tiek tai padaręs“, pakartodamas, kad norėjo nužudyti visus 569 tą dieną saloje buvusius žmones.

Kaltinamasis tvirtino, kad „Norvegijoje esama gerokai daugiau kitų, nusipelniusių egzekucijos, negu Darbo partijos jaunimas“, pridūręs, jog jeigu jam būtų pavykę surengti planuotą išpuolį prieš žurnalistų konferenciją, jam būtų „patikusios“ jų žudynės.

A. B. Breivikas manė, kad gali iš išvaizdos atskirti aukų ideologiją, ir stengėsi nežudyti dešiniųjų pažiūrų jaunuolių.

"Kai kurie žmonės atrodo labiau kairieji nei kiti", - teigė A. B. Breivikas. Pirmadienį jis pasakojo, kaip stengėsi šaudyti į "marksistus", bet pasigailėti dešiniųjų. Žudikas taip pat sakė pasigailėjęs 10-mečio berniuko.

A. B. Breivikas sakė norįs atsiprašyti už "nekaltų" žmonių, kurie neturėjo jokių politinių ryšių, žūtis ir jiems padarytą žalą per sprogimą Osle. Tačiau ekstremistas neatsiprašė už žudynes Utiojos saloje. Jis teigė, kad praėjusių metų liepą įvykdytos žudynės Osle ir Utiojos saloje buvo "nedidelis barbariškas aktas, siekiant išvengti didesnio barbariško akto", tikriausiai turėdamas omenyje tariamą Europos kultūros sunykimą. Ekstremistas neigia savo baudžiamąją atsakomybę.

A. B. Breivikas teisme pareiškė, kad su jo psichine būkle susiję klausimai yra dalis „rasistinio“ sąmokslo, kuriuo siekiama diskredituoti jo radikaliai antimusulmonišką ideologiją.

Dėl sprogdinimo ir masinių žudynių jaunimo stovykloje prisipažinęs A.B.Breivikas pirmadienį teisme sakė, kad niekas nebūtų prašęs jo psichiatrinės ekspertizės, jeigu jis būtų „barzdotas džihadistas“.

„Tačiau būdamas kovotojas nacionalistas aš patiriu grėsmingą rasizmą, - sakė jis. - Jie mėgina delegitimuoti viską, ką aš ginu“.

Iš pradžių buvo planuota, kad A. B. Breivikas pasisakys apie savo psichikos būklę, kuri yra pagrindinis ginčijamas klausimas per dešimt savaičių truksiantį procesą. Tačiau šis etapas buvo atidėtas, kad kaltinamasis galėtų baigti duoti parodymus apie ataką Utiojoje.

Ekstremistui, kaltinamam „teroro išpuoliais“, gresia iki 21 metų laisvės atėmimo, nors vėliau šis nuosprendis gali būti pratęstas neribotą laiką, jeigu A. B. Breivikas bus laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.

Jeigu būtų pripažinta, kad jo psichika sutrikusi, kaltinamasis būtų pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką - galbūt visam gyvenimui.

Per pirmąją teismo nurodymu atliktą psichiatrijos ekspertizę buvo padaryta išvada, kad A. B. Breivikas pamišęs, tačiau antrojo tyrimo rezultatai buvo priešingi.

Dėl savo veiksmų prisipažinęs žudikas nori būti pripažintas blaivaus proto ir pakaltinamu, kad jo prieš islamą nukreipta ideologija, išdėstyta 1 500 puslapių manifeste, paskelbtame internete prieš pat išpuolius, būtų vertinama rimtai, o ne atmetama kaip bepročio kliedesiai.

A. B. Breivikas tvirtino, kad teismo skirtas priverstinis psichiatrinis gydymas jam būtų „blogiau nei mirtis“.

Penkių teisėjų kolegija turės apsvarstyti viena kitai prieštaraujančias psichiatrų išvadas ir nuspręsti, ar A. B. Breivikas yra normalios psichikos ir pakaltinamas, kai paskelbs savo nutartį - tikriausiai liepą.