Kaip pranešama, Nacionalinio fronto kandidatė į prezidentus
Marine Le Pen per pirmadienį vykusį prezidento
rinkimų pirmąjį ratą surinko rekordiškai daug - 18 proc. balsų.
„Šis aukštas rezultatas kelia nerimą, tačiau tikiuosi, kad tai
bus išlyginta per antrąjį turą“, - kanclerės atstovo pavaduotojas
Georgas Streiteris sakė žurnalistams per
eilinę vyriausybės spaudos konferenciją, komentuodamas prieš
imigrantus ir Europos Sąjungą (ES) nusistačiusio Nacionalinio
fronto sėkmę.
A.Merkel toliau remia Nicolas Sarkozy, bet dirbs
su tuo, kas laimės antrąjį rinkimų ratą gegužės 6 dieną, sakė
G.Streiteris.
„Kanclerė toliau remia prezidentą Sarkozy“, - sakė jis
žurnalistams ir pridūrė, kad tikra Prancūzijos ir Vokietijos
draugystė nepriklauso nuo postuose dirbančių žmonių.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle taip pat sveikino antrąjį „dviejų patikrintų
demokratinių kandidatų“ ratą.
„Natūralu, kad gerbiame Prancūzijos piliečių pasirinkimą
rinkimuose“, - sakoma rašytiniame G. Westerwelle pareiškime.
„Tačiau gerai, kad antrasis ratas dabar vyksta tarp dviejų
patikrintų demokratinių kandidatų, kurie palaiko Europą ir
Vokietijos bei Prancūzijos draugystę“, - pridūrė jis.
A. Merkel ir N. Sarkozy užmezgė glaudžius ryšius kovodami su euro zonos skolų krize, ir ekspertai dabar abejoja, ar ji galėtų
panašiai bendrauti su jo varžovu, socialistu Francois Hollande'u, jei šis laimėtų antrąjį rinkimų ratą.
Favoritas Prancūzijos
prezidento rinkimuose, socialistų kandidatas Francois Hollande'as, ir dabartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy
pirmadienį pradėjo kampaniją prieš antrąjį
rinkimų ratą ir atrodo, kad dabar labai svarbų vaidmenį suvaidins
kraštutiniai dešinieji.
F. Hollande'as ir N. Sarkozy antrajame rate varžysis gegužės 6
dieną. Pirmajame rate šį sekmadienį F. Hollande'as gavo 28,63 proc.
balsų ir įveikė N. Sarkozy, už kurį balsavo 27,08 proc. rinkėjų,
rodo beveik galutiniai duomenys.
F. Hollande'o pergalė įtvirtino jo, kaip aiškaus favorito,
pozicijas ir sudavė smūgį dešiniųjų prezidento viltims gauti
pakankamą postūmį pirmajame rate, paneigti prognozes ir grįžti į
prezidento postą antrai kadencijai.
Tačiau prezidentines varžybas sukrėtė antiimigracinių,
euroskeptiškų pažiūrų Marine Le Pen rezultatas -
18,01 proc. balsų, kurie rodo, kad jos rinkėjai gali nulemti
rinkimų baigtį.
F. Hollande'as pirmadienį žurnalistams sakė, kad balsavimo
rezultatai atspindi šalyje tvyrantį pyktį ir kad jis klausysis
kraštutinių dešiniųjų šalininkų.
„Nicolas Sarkozy kaltas dėl aukšto kraštutinių dešiniųjų
lygio, - žurnalistams sakė F. Hollande'as. - Yra rinkėjų, kurie
buvo paskatinti ateiti prie to per pyktį. Štai ką noriu išgirsti“.
Apklausos rodo, kad socialistai gali patraukti savo pusėn
maždaug ketvirtadalį M. Le Pen šalininkų, bet labiausiai į juos
taikysis N. Sarkozy.
Savo kalboje sekmadienio vakarą N. Sarkozy aiškino, kad prastą
jo rezultatą nulėmė „krizės balsavimas“, ir reklamavo savo
dešiniosios pakraipos pasiekimus, aiškiai bandydamas įsiteikti M.Le
Pen rinkėjams.
„Šis nerimas, šios kančios - aš jas žinau, aš jas suprantu“,
- sakė N.Sarkozy.
„Tai susiję su pagarba mūsų sienoms, ryžtinga kova su darbo
vietų perkėlimu, imigracijos kontrole, darbo vertinimu, saugumu“, -
sakė jis, paminėdamas virtinę dešiniesiems svarbių temų.
Jo stovykla pirmadienį suskubo demonstruoti pasitikėjimą ir
vilioti kraštutinių dešiniųjų rinkėjus.
„Viltis mūsų stovykloje stipri, štai ką iš tiesų galvojame“,
- radijui RTL sakė užsienio reikalų ministras Alainas Juppe.
„(N. Sarkozy) žengia į laimėjimą ... Šiandien kairės (niekas)
netrokšta“, - televizijai „Canal+“ sakė buvusi teisingumo ministrė
Rachida Dati.
Pasak jos, M. Le Pen rezultatas „patvirtino kampanijos klausimus“,
kuriuos iškėlė N. Sarkozy ir tarp kurių yra „imigracijos kontrolė“
bei „sienų stiprinimas“.
Pirmoji apklausa po pirmojo rinkimų rato parodė, kad
F. Hollande'as antrajame rate turi gauti 54, o N. Sarkozy - 46 proc.
balsų.
Pirmadienį abu varžovai vėl dalyvauja kampanijos renginiuose:
F. Hollande'as išvyko į šalies šiaurėje esantį Kempero miestą, o
N. Sarkozy turi apsilankyti centriniame Endro ir Luaros regione,
susitikti su ūkininkais ir pasakyti kalbą.
Džiūgaujanti M. Le Pen po geriausio per visą istoriją savo
Nacionalinio fronto pasirodymo šalininkams pasakė: „Prancūzijos
kova dar tik prasidėjo“.
„Niekas nebebus taip, kaip buvo anksčiau ... Prancūzijos
žmonės pakvietė save prie elito stalo“, - sakė ji per stebėtinai
triumfališką mitingą.
Paklausta, kaip jos šalininkai turėtų balsuoti antrajame rate,
M. Le Pen atsakė: „Savo nuomonę paskelbsiu gegužės 1-ąją“.
Tačiau analitikai sako, jog labai nepanašu, kad ji paremtų kurį
nors kandidatą.
Kairieji Prancūzijos prezidento rinkimų nėra laimėję
ketvirtį amžiaus, tačiau šaliai įklimpus į ekonomikos
sulėtėjimą ir didelį nedarbą, apklausos visą laiką rodė, kad
F. Hollande'as įveiks dabartinį dešiniųjų prezidentą.
F. Hollande'as sako, kad dabartinis prezidentas įkalino
Prancūziją žemyn smunkančioje taupymo ir darbo vietų praradimo
spiralėje, o N. Sarkozy sako, kad jo varžovas yra nepatyręs,
silpnavalis ir sukels finansinę paniką neapgalvotais išlaidų
pažadais.