Pranešama, kad F. Hollande'as gavo 28,6 proc. balsų, o jo pagrindinis varžovas N. Sarkozy - tik 27,1 procento.
Tai pirmas kartas nuo 1958-ųjų, kai perrinkimo siekiantis Prancūzijos prezidentas nesugebėjo laimėti pirmojo turo, rašo bbc.co.uk.
Iš dešimties kandidatų trečiąją vietą užėmė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kuri surinko apie 18,1 procento balsų. Šie rezultatai rodo, kad kraštutiniai dešinieji pasirodė geriau nei 2002 metais, kai su 17 proc. balsų ankstesnis jų lyderis Jeanas-Marie Le Penas pateko į antrąjį turą. Jie taip pat dvigubai geresni už 2007 metais gautus 10 proc. balsų.
Komunistinio Kairiojo fronto lyderis Jeanas-Lucas Melanchonas sulaukė kiek daugiau nei 11 procentų, o centristas Francois Bayoru, kuris tikėjosi pakartoti 2007-ųjų rinkimų sėkmę, kai gavo 18 procentų balsų, surinko vos 9 proc.
Beje, J. L. Melanchonas iš karto po išankstinių apklausų rezultatų paskelbimo pareiškė, jog antrajame rinkimų ture palaikys F. Hollande'o kandidatūrą.
Iš viso prezidento rinkimų pirmajame ture balsą atidavė 80 procentų rinkėjų. Šis skaičius - mažesnis
negu 2007 metais, kai balsavo 84 proc. prancūzų, bet gerokai didesnis nei 2002 metais, kai savo balsą atidavė tik 72 proc. šalies rinkėjų.
Antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas vyks po dviejų savaičių, gegužės 6-ąją. Per šitą laiką, anot politologų, N. Sarkozy turės sugalvoti būdų, kaip į savo pusę patraukti žmones, kurie savo balsus atidavė poniai M. Le Pen.