Socialistas Francois Hollande'as per pirmąjį turą surinko daugiausiai balsų - 28,56 proc., o už dabartinį
šalies vadovą balsavo tik 27,07 proc. rinkėjų, rodo beveik
galutiniai VRM duomenys.
Tuo tarpu M. Le Pen užtikrino iki šiol geriausią Nacionalinio
fronto (FN) pasirodymą - už ją balsavo 18,12 proc. rinkėjų.
Italijos kairiosios pakraipos dienraštis „Repubblica“ perspėjo,
kad F. Hollande'ui gali būti dar per anksti švęsti, o dienraštis
„La Stampa“ atkartojo tą pačią poziciją, pažymėdamas, kad tapo
„aišku, jog turime laukti antrojo rato gegužės 6-ąją“, kai
paaiškės galutinis nugalėtojas.
„Tai skaudus pralaimėjimas Sarkozy, kurio likimas per antrąjį
turą dabar yra Marine Le Pen elektorato rankose“, - pabrėžė
Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ korespondentas Paryžiuje.
Nors pagrindinių kandidatų pasirodymas atitiko apklausų
organizatorių prognozes, M. Le Pen rezultatai buvo geresni negu kada
nors buvo pavykę pasiekti jos tėvui - buvusiam FN lyderiui Jeanui
Marie Le Penui.
Didžiosios Britanijos liberaliosios pakraipos dienraštis „The
Guardian“ pažymėjo, kad M. Le Pen pasirodymas buvo „pribloškiantis“,
pridūręs, kad dabar ji gali tapti lemiama jėga, diktuosiančia
antrojo rinkimų rato baigtį.
„Prieš sekmadienį vykusį pirmojo prezidento rinkimų turą
Prancūzijoje buvo sunku rasti daug žmonių, viešai
pripažįstančių, kad ketina balsuoti už Marine Le Pen, - nurodė
„The Guardian“. - Netikėtas rezultatas atspindi ne vien tai, kad
Marine įsiveržė į Prancūzijos politinį paveikslą per šią
kampaniją, kurios metu ji nenuilstamai metė iššūkį
„įsitvirtinusiems“ kandidatams, tačiau taip pat gilų nusivylimą
pagrindinėmis partijomis.“
Dešiniosios pakraipos dienraštis „The Daily Telegraph“ taip pat
atkreipė dėmesį į didėjantį nusivylimą pagrindine politikos
kryptimi.
„Pagarsėję aistra politikai prancūzai uoliai stebėjo šią
kampaniją, tačiau buvo giliai nusivylę pagrindiniais kandidatais“,
- rašo laikraštis.
Populiarus dienraštis „Daily Mail“ savo pirmajame puslapyje
išspausdino Prancūzijos pirmosios ponios Carlos Bruni nuotrauką virš antraštės „Pažeminta“, nors nurodė, kad jos vyras
gali likti Eliziejaus rūmuose, jeigu už jį balsuotų
ultradešinieji.
Ispanijoje centro kairysis dienraštis „El Pais“ savo svetainėje
rašo: „Hollande'as suteikia vilties socializmui, įveikdamas
Sarkozy“, o centro dešinysis leidinys „El Mundo“ nurodė:
„Prancūzija nori prezidento socialisto“.
Belgijos dienraštis „Le Soir“ argumentavo, kad netgi M. Le Pen
palaikymo gali nepakakti, kad N. Sarkozy išsaugotų savo kėdę,
tvirtindamas, kad F. Hollande'as „jau įžengė viena koja į
Eliziejaus rūmus“.
„Net jeigu jis pakryps labiau į dešinę negu per pirmąjį
turą, sunku įžvelgti, kaip (N. Sarkozy) galėtų pataisyti
padėtį“, - rašo prancūzų kalba leidžiamas laikraštis.
Danijos dienraštis „Politiken“ daro tą pačią išvadą,
argumentuodamas, kad F. Hollande'ą palaiko kraštutinių kairiųjų
kandidatas Jeanas Lucas Melenchonas, po
ugningos kampanijos surinkęs 11,7 proc. balsų.
„Francois Hollande'as gali tikėtis masinės kairiųjų paramos,
tačiau prezidentui bus sunku stengtis įtikinti balsavusius už
Marine Le Pen palaikyti jį“, - pažymėjo „Politiken“.
Portugalijos populiariausias dienraštis „Publico“ skelbė:
„Hollande'ui pokyčiai jau prasidėjo“.
„Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų ratas turi dvejopą
reikšmę: Sarkozy yra beišeinantis kandidatas, o Francois
Hollande'as - kandidatas visų tų, kurie nori atversti naują
puslapį“, - pridūrė laikraštis.
Tuo tarpu Vokietijos spauda pažymėjo, kad tvirtas M. Le Pen ir
J. L. Melenchono pasirodymas atspindi rinkėjų pyktį.
„Prancūzai nusivylę padėtimi savo šalyje ir pyksta ant
prezidento Nicolas Sarkozy, - rašo savaitraštis „Der Spiegel“. -
Marine Le Pen įgijusi pasitikėjimą Prancūzijos darbininkų
klasėje, kuri dabar kenčia - ji kalba jų kalba savo tiradomis
prieš imigrantus ir elito narius.“
Berlyne leidžiamas dienraštis „Tagesspiegel“ nurodė, kad
pagrindinei politikos krypčiai nepriklausančios partijos dabar
turės didelę įtaką galutinei rinkimų baigčiai: „Hollande'as ir
Sarkozy dabar turės mėginti suvilioti šį nepasitenkinimo
rezervuarą - šie ekstremistai primes savo valią.“
Savo pagrindiniame straipsnyje apie rinkimus Prancūzijoje
dienraštis „The New York Times“ rašo, kad pirmasis balsavimas
nepateikė „jokio aiškaus atsakymo apie pono Sarkozy likimą arba
šios Europos galybės kryptį skolų krizės, menko augimo ir didelio
nedarbo eroje“.
Jis taip pat nurodė, kad N. Sarkozy negali tikėtis susižerti visų balsų, kurie buvo atiduoti už M. Le Pen per pirmąjį turą,
cituodamas analitikus, kurie mano, jog apie 20 proc. FN elektorato gali nebalsuoti per antrąjį ratą.
JAV finansų dienraštis „The Wall Street Journal“ pareiškė, jog
dėl šių rezultatų N. Sarkozy priverstas „kovoti dėl savo politinio
išlikimo“, o M. Le Pen „tvirtas pasirodymas“ rodo, kad dabartinis šalies vadovas nesugebėjo pritraukti kraštutinės dešinės rinkėjų.
Tuo tarpu „The Washington Post“ pažymėjo, kad sėkmingas FN
pasirodymas atspindi „nepasitenkinimo dėl vis labiau pastebimo
musulmonų ir kitų imigrantų dalyvavimo krikščioniškas šaknis
turinčioje Prancūzijos kultūroje mastą“.
Rengiasi finaliniam mūšiui
Prancūzijos prezidento
posto siekiantis socialistas Francois Hollande'as
ir dabartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy nuo
pirmadienio pradėjo ruoštis antrajam turui po to, kai
ultradešiniųjų kandidatė itin gerai pasirodė per pirmąjį
balsavimą.
Gegužės 6 dieną per antrąjį rinkimų turą susigrums
F.Hollande'as ir dešiniųjų pažiūrų N. Sarkozy, tačiau
didžiausia staigmena per sekmadienį vykusį pirmąjį balsavimą
buvo prieš imigrantus ir Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių
politinių jėgų vėliavnešė Marine Le Pen, kurią
palaikė iki šiol daugiausiai rinkėjų.
F. Hollande'as surinko 28,56 proc., o N. Sarkozy - 27,07 proc.
balsų, rodo beveik galutiniai VRM duomenys. Tuo tarpu M. Le Pen
užsitikrino iki šiol didžiausio skaičiaus (18,12 proc.) rinkėjų
palaikymą.
F. Hollande'as sekmadienio vakarą šventė pergalę savo provincijos politinėje tvirtovėje Tiulyje, sakydamas savo
šalininkams, jog jis dabar yra akivaizdžiai turi daugiausiai
galimybių užimti Eliziejaus rūmus.
„Pasirinkimas paprastas: arba tęsime nepasiteisinusią politiką
su nesantaiką kurstančiu perrinkimo siekiančiu lyderiu, arba vėl
pakelsime Prancūziją su nauju, vienijančiu prezidentu“, -
pareiškė F. Hollande'as.
N. Sarkozy stengėsi savo rezultatus vertinti teigiamai ir
akcentavo savo dešiniąją politiką, aiškiai siekdamas pritraukti
M. Le Pen šalininkus, nors jis tapo pirmuoju prezidentu per visą
Penktosios Respublikos istoriją, nelaimėjusiu kovos dėl perrinkimo
pirmajame ture.
Aiškindamas, kad jo prasti rezultatai pirmajame ture buvo nulemti
„krizinio balsavimo“, nesibaigiant sąmyšiui pasaulio ekonomikoje,
N. Sarkozy sakė savo šalininkams: „Šis nerimas, šios kančios - aš
juos žinau, suprantu juos.“
„Jos susijusio su tuo, kad reikia gerbti mūsų sienas, ryžtingai
kovoti prieš darbo vietų perkėlimą, kontroliuoti imigraciją,
suteikti vertę darbui, saugumui“, - pridūrė jis, akcentuodamas kai
kurias dešiniesiems svarbiausias temas.
Tuo tarpu džiūgaujanti M. Le Pen kreipėsi į savo šalininkus,
komentuodamas iki šiol geriausią savo vadovaujamo Nacionalinio
fronto pasirodymą: „Mūšis dėl Prancūzijos tik prasidėjo...
Susprogdinome dviejų partijų monopolį - (Socialistų ir UMP).“
„Niekas nebus kaip anksčiau... Prancūzijos žmonės pakvietė
save prie elito stalo“, - pareiškė ji, stebinančiai pakiliai
nusiteikusi, nors iškrito iš šių lenktynių prie pirmosios
kliūties.
„Pateiksiu savo nuomonę gegužės 1-ąją“, - atsakė M.Le Pen,
kai buvo paklausta, kaip jos šalininkai turėtų balsuoti per
antrąjį rinkimų turą.
Rinkėjų aktyvumas buvo mažiausiai 80 proc. - mažesnis nei 84 proc. 2007 metais, bet reikšmingai didesnis nei 72 proc.
2002-aisiais. Tad nepasiteisino nuogąstavimai, kad blanki rinkimų
kampanija baigsis masiniu rinkėjų abejingumu.
Pirmoji apklausa po pirmojo rato rodė, kad F. Hollande'as
antrajame rate gaus 54 proc. balsų ir įveiks N. Sarkozy, kuris gaus
46 proc. balsų. Apklausa taip pat parodė, kad lemiamas gali būti
M. Le Pen šalininkų apsisprendimas.
Visuomenės nuomonės tyrimų institutas „Ifop“ skelbia, kad 48
proc. jos rėmėjų parems N.Sarkozy ir 31 proc. - F.Hollande'ą, o
„OpinionWay“ apklausa rodo, kad 18 proc. jos rėmėjų parems
socialistų kandidatą ir 39 proc. - dabartinį šalies vadovą.
N. Sarkozy partijos UMP vadovas Jeanas-Francois Cope sakė, kad laukia antrojo rato.
Nuo pirmadienio „bus ne devynių kandidatų prieš Nicolas Sarkozy
atvejis, o vienas prieš vieną, Nicolas Sarkozy prieš Francois
Hollande'ą ... Tuomet, manau, varžybos bus kitokios“.
Kairieji Prancūzijos prezidento rinkimų nėra laimėję
ketvirtį amžiaus, bet, Prancūzijai įklimpus į ekonomikos
sulėtėjimą ir didelį nedarbą, apklausos ilgą laiką rodė, kad
F. Hollande'as įveiks N. Sarkozy.
F. Hollande'as sako, kad dabartinis prezidentas įkalino
Prancūziją žemyn smunkančioje taupymo ir darbo vietų praradimo
spiralėje, o N. Sarkozy sako, kad jo varžovas yra nepatyręs,
silpnavalis ir sukels finansinę paniką neapgalvotais išlaidų
pažadais.
Euro zonos skolų krizė, lėtas Prancūzijos ekonomikos augimas
ir didelis nedarbas buvo pagrindinės rinkimų kampanijos temos; jos
metu N. Sarkozy turėjo teisinti savo sprendimus, o F. Hollande'as
negalėjo patikimai pažadėti didinti išlaidas.