Tuo tarpu jo varžovas dešiniųjų pažiūrų prezidentas Nicolas
Sarkozy yra sakęs, kad „Prancūzijoje per daug užsieniečių“ ir žadėjo mažinti imigraciją, taip pat įnirtingai priešinasi galimybei suteikti teisę balsuoti ne ES šalių piliečiams.
F. Hollande'as, kuriam pranašaujama pergalė antrajame prezidento rinkimų rate gegužės 6 dieną, duodamas interviu televizijai sakė planuojantis ateinančiais metais užtikrinti, kad 2014-metų vietos
valdžios rinkimuose galėtų užsieniečiai, atvykę gyventi ne iš
ES šalių.
Šiuo metu vietos valdžios rinkimuose jau gali dalyvauti
Prancūzijoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurie yra ES šalių
piliečiai.
F. Hollande'as, kurio rinkimų kampanijos programoje nurodoma, jog
ilgiau nei penkerius metus Prancūzijoje gyvenusiems užsieniečiams
turi būti suteikta teisė balsuoti, priminė, jog N. Sarkozy 2008
metais yra pareiškęs, jog būtų „intelektualiai palankiau“
nesuteikti balso teisės ne ES piliečiams.
N. Sarkozy ir F. Hollande'as kovoja dėl 6 mln. balsų, kurie per
pirmąjį prezidento rinkimų ratą atiteko ultradešiniojo
Nacionalinio fronto kandidatei Marine Le Pen.
N. Sarkozy trečiadienį sakė, kad nesitars su
kraštutiniais dešiniaisiais, bet tvirtino, kad tie, kurie balsavo
už Nacionalinį frontą, neturėtų
būti laikomi blogio įsikūnijimu.
Ir N. Sarkozy, ir jo varžovas, socialistas Francois Hollande'as sekmadienį įvykusiame pirmajame prezidento
rinkimų rate aplenkė kraštutinių dešiniųjų lyderę M.Le Pen,
bet ji gavo beveik 18 proc. balsų.
Dabar N. Sarkozy ir F. Hollande'as vykdo kampanijas prieš antrąjį
rinkimų ratą, kuris įvyks gegužės 6 dieną, ir kai kas
dabartinio Prancūzijos lyderio stovykloje spaudžia jį ištiesti
ranką M. Le Pen šalininkams, nes viliasi, kad tai padėtų sumažinti
F. Hollande'o pirmavimą.
„Mums reikia kalbėtis su tais 18 procentų, kurie balsavo už
Marine Le Pen“, - sakė N. Sarkozy interviu radijui „France Info“.
„Nelaikau šių 18 procentų žmonėmis su kraštutinėmis
dešinės idėjomis. Ponas Hollande'as sakė: „Jie klydo“. Aš
nemanau, kad kai žmonės kalba, tai yra klaida“, - tęsė 57 metų
dabartinis prezidentas.
„Tačiau aš nenoriu ministrų iš Nacionalinio fronto. Niekada to
nenorėjau. Tie 18 procentų, kurie balsavo už Nacionalinį frontą,
man nepriklauso, bet mano pareiga - pačiam į juos kreiptis“, - sakė
jis.
„Ko ponas Hollande'as nesuprato, yra tai, kad turėtume kalbėtis
su visais. Nebus jokio susitarimo su Nacionaliniu frontu, jokių
ministrų jiems, bet turiu į juos atsižvelgti ir nejaučiu, kad
turiu užsispausti nosį“, - sakė N. Sarkozy.
F. Hollande'as sekmadienio balsavimą laimėjo gavęs 28,63 proc.
balsų. Už N. Sarkozy balsavo 27,18 proc. rinkėjų.
F. Hollande'as pareiškė, kad N. Sarkozy yra pirmasis savo pareigas
einantis prezidentas nuo Penktosios respublikos įsikūrimo 1958
metais, pralaimėjęs pirmąjį ratą.
Dabar abu varžovai iki gegužės 6 dienos turi patraukti savo
pusėn pakankamai rinkėjų, kad sutelktų daugumą iš tų, kurie
pirmajame rate nebalsavo arba balsavo už vieną iš aštuonių
iškritusių kandidatų.