Be to, kad pasiutusiu greičiu pastatė ultramodernią salę, ši
buvusi sovietinė respublika visoje sostinėje iškabino Eurovizijos
vėliavas, o šalies gyventojai vis labiau nekantrauja laukdami
renginio, kurį stebės maždaug 125 mln. televizijos žiūrovų.
„Natūralu, kad šaliai, rengiančiai šį konkursą, suteikiama
galimybė prisistatyti visam pasauliui“, - sakė Eurovizijos
organizavimo darbo grupės narys Tahiras Mammadovas, kuris pažadėjo įspūdingą šou, pagardintą tradicinio azerbaidžaniečių folkloro elementais.
Tačiau žmogaus teisių propaguotojai tikisi, kad Eurovizija taip
pat atkreips tarptautinį dėmesį į numanomus teisių pažeidimus
Azerbaidžane - naftos turtingoje, daugiausia musulmoniškoje, bet,
oficialiai, pasaulietinėje valstybėje, kuriai griežta ranka
vadovauja prezidentas Ilhamas Aliyevas.
„Azerbaidžane sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės“, -
sakė Giorgi Gogia iš organizacijos „Human Rights
Watch“, kuris nurodo, kad šiuo metu dėl politinių priežasčių
šioje valstybėje kalinama 70 žmonių, tarp jų - septyni
žurnalistai.
Teisių gynimo grupės sako, kad Azerbaidžane, valdžiai
stengiantis įtvirtinti stabilumą po Sovietų Sąjungos žlugimo,
karo ir politinių neramumų, yra varžoma žodžio laisvė ir tildomi
kitokią nuomonę reiškiantys balsai.
Vietos aktyvistai pradėjo kampaniją „Dainuok už demokratiją“,
kurios tikslas - siekti, kad nušviesdama konkursą žiniasklaida
užsimintų ir apie politiką.
„Eurovizija turi būti dar vienas įrankis Azerbaidžano
integracijai į Europą propaguoti, pirmiausia - gerinant situaciją
dėl žmogaus teisių“, - sakė šios kampanijos narys Rasulas
Jafarovas.
Šalies valdžią piktino Vakarų žiniasklaidos pranešimai,
kuriuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas demokratijos trūkumams,
o ne ekonominei sėkmei Azerbaidžane, kuris strateginę reikšmę
įgijo pumpuodamas naftą į Europos rinkas ir atverdamas tranzitinius
kelius NATO vadovaujamai kampanijai Afganistane.
„Žodžio laisvė, demokratiniai principai ir žmogaus teisės
Azerbaidžane yra visapusiškai gerbiamos“, - sakė valdančiosios
Naujojo Azerbaidžano partijos aukšto rango pareigūnas Mubarizas
Gurbanly.
Prezidentas I. Aliyevas anksčiau šį mėnesį sakė, kad vykdoma
„purvina kampanija“ Azerbaidžanui per žiniasklaidą diskredituoti.
Pareigūnai tai vadina sąmokslu, kurį surezgė šalies priešai
armėnai.
Azerbaidžanas ir Armėnija nėra išsprendę tarpusavio
konflikto, kuris kilo armėnų pajėgoms 10-ajame dešimtmetyje
užėmus Kalnų Karabacho regioną. Tas karas, per kurį žuvo 30
tūkst. žmonių, vis dar kelia itin daug emocijų, o Armėnija dėl
šio klausimo boikotuoja šiemetinę Euroviziją.
„Savo finansinių resursų dėka armėnų lobistai išsirūpina
negatyvios medžiagos apie Azerbaidžaną publikavimą“, - sakė
M. Gurbanly.
Jis pridūrė, kad dėl kai kurių kritinių pranešimų atsakingi
ir „islamofobai“. „Jiems tiesiog nepatinka faktas, kad Eurovizija
rengiama musulmonų daugumos šalyje“, - teigė jis.
Energijos ištekliais remiama Azerbaidžano ekonomika klesti nuo
I.Aliyevo atėjimo į valdžią 2003 metais. Dabartinis prezidentas
šiame poste pakeitė savo tėvą Heydarą - buvusį KGB
karininką ir sovietinių laikų bosą.
I. Aliyevas 2008 metais didžiule persvara buvo perrinktas, o
2009-aisiais per referendumą buvo panaikintas dviejų prezidento
kadencijų limitas, tad jis įgijo galimybę ir ateityje valdyti šią
9,1 mln. gyventojų turinčią valstybę.
Opozicijos protestams, kurie kelerius metus iš esmės buvo
uždrausti ir vaikomi, neseniai buvo leista vykti Baku pakraščiuose,
tačiau masinio palaikymo jie nesulaukė.
Azerbaidžanas turi tapti svarbia grandimi ES Pietinio dujų
koridoriaus projekte ir pareigūnai mano, kad Eurovizija taip pat
pagerins šios šalies įvaizdį.
„Esame tikri, kad kai jie (Eurovizijos gerbėjai) pamatys
Azerbaidžaną, jis jiems patiks“, - sakė vienas organizatorių
T. Mammadovas.