Vakar šeši milijonai šios valstybės gyventojų sulaikę kvapą laukė teismo nuosprendžio to regiono siaubui – buvusiam kaimyninės Liberijos prezidentui Charlesui Taylorui. Kas tas žmogus, kurio vardas priverčia drebėti pusę Afrikos?
Ketvirtadienį Hagoje Ch. Tayloras pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo ir pagalbos Siera Leonės sukilėliams mainais į neteisėtai iškastus „kruvinuosius deimantus“.
Žiaurūs sukilėliai Siera Leonėje siautė 1991-2002 metų pilietinio karo metu. Per karą buvo nužudyta maždaug 50 tūkstančių šalies gyventojų. Sukilėliai garsėjo tuo, kad verbuodavo vaikus ir versdavo juos kariais, o civiliams gyventojams negailestingai kapodavo kojas ir rankas.
Pats Ch. Tayloras neigia visus 11 jam inkriminuojamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, teigdamas, jog visa tai – konspiracija. Sprendimas dėl bausmės bus skelbiamas gegužės 30 dieną.
Vaikai kapojo vaikus
Teigiama, kad Ch. Tayloras ilgo ir kruvino Siera Leonės sukilimo metu toje šalyje neapsilankė nė karto. Tačiau per 11 karo metų jo vaidmuo Atlanto skalaujamoje šalyje buvo didžiulis.
Visi šautuvai ir kulkos, kuriomis švaistėsi Siera Leonės gyventojų siaubu tapusios sukilėlių gaujos, į jų rankas pakliūdavo iš Ch. Tayloro parankinių. Už tai buvęs baptistų dvasininkas gaudavo vadinamų deimantų, neteisėtai iškastų smurto draskomoje kaimynėje. Šiuo būdu į Ch. Tayloro rankas pakliuvę brangieji akmenys visame pasaulyje žinomi „kruvinųjų deimantų“ vardu.
Siera Leonės sukilėliams tuomet vadovavo Foday Sankohas. Jis mirė viename šios šalies kalėjime, taip ir nesulaukęs teismo. Ch. Tayloras žiaurų partizaninio karo vadovą palaikė ir skatino.
Sukilėliai mojuodavo ne tik šautuvais, bet ir mačetėmis bei kirviais. Jais nukirsdavo žmonėms rankas ir pėdas. Baisu ne tik tai, kad galūnes kapojo ir vaikams, bet kad ir patys kapojantieji dažnai būdavo mažamečiai.
Šio laikotarpio aukos ir liudininkai tvirtina, kad jeigu ne kurstytojo vaidmenį atlikęs Ch. Tayloras, Siera Leonėje karo apskritai galbūt nebūtų buvę.
„Girdėjau, kaip jis per radiją grasino, jog Siera Leonė pajus karo kartumą. Na, mes jį pajutome“, - BBC žurnalistui sakė Edwardas Contehas. Dabar jis vadovauja „Amputuotųjų asociacijai“, kuri padeda žmonėms, karo metu netekusiems galūnių.
„Tuo metu buvau išėjęs ieškoti maisto savo vaikams. Mes buvome nevalgę tris dienas. Jie pagavo mane ir prispaudė krūtinę. Vienas iš sukilėlių pasiėmė kirvį ir nukirto mano kairę ranką – ne vienu smūgiu, o penkiais ar šešiais“, - savo patirtimi dalijosi E. Contehas.
Charizmatiškas žmogžudys
Prokurorai, tyrę Ch. Tayloro nusikaltimus, įrodė jo dalyvavimą 11 metų trukusioje Siera Leonės pilietinio karo istorijoje.
Nepaisant to, visi, kuriems teko bendrauti su buvusiu Liberijos vadovu, vienbalsiai tvirtina, kad tai – viena charizmatiškiausių, arogantiškiausių ir įtaigiausių asmenybių Afrikos karų istorijoje.
Netgi teisme Hagoje 64 metų afrikietis atrodė gana ramus, pasitikintis savimi ir solidus. Jo veide – tarsi nuoširdus susirūpinimas dėl to, kas įvyko Siera Leonėje. Aktoriniai afrikiečio gebėjimai – nenuginčijami.
Jis visuomet mėgo kalbėti ir turėjo oratoriaus gyslelę. Jam patiko žurnalistams dalinti interviu. Jis pats jiems paskambindavo. Tiesa, skambindavo tik tada, kai turėdavo, ką pasakyti.
Kartą BBC žurnalistas pokalbio metu pavadino jį žmogžudžiu. Ch. Tayloras nesutriko ir palygino save su Jėzumi Kristumi. Jis pareiškė, kad krikščionių pranašas „savo laikais irgi buvo pavadintas žudiku.“
Mažamečius šėrė narkotikais
Ch. Tayloras gimė Liberijoje. Jo protėviai kadaise plušėjo vergijoje JAV. Būsimas vienas baisiausių Afrikos despotų studijavo ekonomiką JAV, Masačusetse. Grįžęs į Liberiją jis gavo postą vyriausybėje, kur tapo atsakingas už visus šalies viešuosius pirkimus.
Šio darbo Ch. Tayloras neteko po to, kai kilo įtarimų, jog jis išgrobstė milijoną JAV dolerių. Vyras spruko į Jungtines Valstijas. Ten jis buvo suimtas, bet sugebėjo pabėgti iš kalėjimo.
Tuomet Ch. Tayloras keleriems metams dingo. Manoma, kad tą laiką jis praleido Libijoje, kur mokėsi partizaninio karo paslapčių. Jo mokytojais buvo artimiausi velionio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi karo patarėjai.
Iškeliavęs iš Libijos jis sugrįžo namo, nuo tol paskui save palikdamas kraujo klanus ir raudas.
Liberijos perversmą jis pradėjo 1989 metais per Kūčias. Apie tai jis pats pranešė pasauliui, paskambinęs į BBC radiją. Prasidėjo Liberijos užgrobimas.
Ch. Tayloras savo raumenis demonstravo per vaikų armiją. Jis buvo įsteigęs „Mažų berniukų padalinį“, kurio kariai buvo maitinami narkotikais, kad turėtų jėgų stovėti su ginklais fronto linijose.
Iš pradžių atrodė, kad nauju tautos lyderiu nusprendęs tapti vyras šalį šturmuos greitai ir neskausmingai. Jis turėjo pinigų, ginklų, buvo remiamas M. Gaddafi. Tačiau taip nenutiko. Prezidentu jis tapo tik po aštuonerių metų. Per tą laiką žuvo tūkstančiai liberiečių, o valstybė virto griuvėsiais.
Tiesa, prieš Ch. Taylorą valdęs Liberijos vadovas taip pat nebuvo pats geriausias. Iki perversmo šalį dešimtmetį valdė Samuelis K. Doe buvo neraštingas, brutalus ir galimai kanibalistinių polinkių turėjęs armijos seržantas.
Kai sostinę Monroviją šturmavo Ch. Tayloras, S. K. Doe vyriausybės darbuotojai buvo išrengti nuogai ir palydėti miesto gatvėmis į paplūdimį, kur visi buvo sušaudyti.
Tarp liudininkų – ir N. Campbell
Kaimyninėje Siera Leonėje įsiplieskus pilietiniam karui, Ch. Tayloras, tuo metu kontroliavęs didžiąją Liberijos dalį, įžvelgė progą pasipelnyti. Jis sukilėliams tiekė ginklus, už kuriuos gaudavo deimantų. Pardavęs brangiuosius akmenis, gautais pinigais liberietis finansuodavo savo paties rengiamas kampanijas.
1997 metais Ch. Tayloras pagaliau laimėjo Liberijos prezidento rinkimus. Jo rėmėjai po rinkimų tyčiojosi iš tautos, kartodami: „Jis nužudė mano mamą, jis nužudė mano tėtį, bet aš vis tiek už jį balsuoju.“
Iš valdžios Ch. Tayloras buvo pašalintas 2003 metais, kai jo priešininkai užėmė Monroviją. Tuomet buvęs dvasininkas rado politinį prieglobstį Nigerijoje, kur gyveno trejus metus. Jis buvo suimtas, kai bandė išvažiuoti į Kamerūną automobiliu „Range Rover“, prikimštu vogtų pinigų. Ch. Tayloras buvo perduotas Jungtinėms Tautoms, o iš jų – teismui, kuris prasidėjo 2007-aisiais ir tęsėsi iki šiandien.
Nors Ch. Tayloras dalyvavo ir kruviname pilietiniame Liberijos kare, kurį praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje pats užkūrė, šįkart jis buvo teisiamas tik dėl nusikaltimų, įvykdytų Siera Leonėje.
Prokurorų pagrindinis darbas buvo įrodyti ne tiesioginį Ch. Tayloro dalyvavimą darant nusikaltimus, bet tai, kad jis galėjo duoti įsakymus vykdyti žiaurumus, juos remti ir toleruoti. Prokurorai ketvirtadienį pripažino, kad įsakymų Siera Leonės gaujoms jis neduodavo, tik juos rėmė.
Teismas išklausė daugiau kaip 100 liudininkų. Tarp jų buvo ir supermodelis Naomi Campbell. Prokurorai norėjo išsiaiškinti, iš kur Ch. Tayloras gavo nešlifuotą deimantą, kurį 1997 metais padovanojo manekenei. Jie buvo susitikę Pietų Afrikoje.
Kruvinųjų deimantų istorijoje vieną svarbiausių vaidmenų atlikęs Ch. Tayloras 2006 metais išsiskyrė su žmona, kurią buvo vedęs 1997 m. Įdomus sutapimas: moters vardas buvo Jewel, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „brangakmenis“.