Produktyvumas didžiausioje Europos ekonomikoje nuo 1991 iki 2011
metų išaugo 22,7 proc., paskelbė federalinis statistikos biuras.
Tačiau tuo pačiu metu vidutinis vieno žmogaus darbo valandų
skaičius sumažėjo devyniais proc., priduriama „Destatis“
pareiškime.
Darbo našumas apskaičiuojamas padalijant bendrąjį vidaus
produktą (BVP) iš dirbančiųjų skaičiaus.
„Destatis“ nurodo, kad jeigu apskaičiuojant darbo našumą
darbuotojų skaičius pakeičiamas darbo valandų skaičiumi,
rezultatas rodo, kad našumas nuo 1991 metų išaugo 34,8 procento.
Tuo tarpu darbo užmokesčio kaštai išaugo 47,5 proc. - labiau
nei infliacija šiuo 20 metų laikotarpiu.
Skaičiuojant pagal našumą, darbo užmokesčio kaštai išaugo
truputį daugiau nei 20-čia procentų.
Berlyne įsikūręs institutas DIW kaip vieną šio pagerėjimo
priežasčių nurodo geresnius gamybos procesus.
„Kompanijos ne tokias našias savo gamybos procesų dalis
perkėlė į užsienį“, - sakė DIW ekonomikos skyriaus vadovas
Ferdinandas Fichtneris.
Jis taip pat akcentavo geresnį darbuotojų parengimą.
Vokietija yra tarp tų Europos šalių, kur atlyginimai
pastaraisiais metais didėjo lėčiausiai, todėl esama kritikos, kad
šalis pernelyg didelį dėmesį skiria savo eksporto
konkurencingumui.