Vis dėlto asmuo, atlikęs bene svarbiausią vaidmenį, ieškant „Al Qaeda“ lyderio, paprastai neminimas. Su JAV žvalgybininkais bendradarbiavęs medikas Shakeelas Afridi yra kalinamas Pakistane ir nežinia, ar apskritai kada nors taps laisvas.
Amerikiečiai nusiplovė rankas?
Sausio pabaigoje, skaitydamas savo metinį pranešimą, Baltųjų rūmų šeimininkas nepraleido progos pasigirti: „Pirmą kartą per du dešimtmečius Osama bin Ladenas šiai šaliai nekelia grėsmės.“
Prezidentas turėjo galvoje O bin. Ladeno nukovimą viename Pakistano mieste lygiai prieš metus: 2011-ųjų gegužės 2 dieną.
B. Obama savo kalboje gyrė į teroristo būstą nepabijojusius įsibrauti karius už drąsą. Tačiau pakistaniečio gydytojo Sh. Afridi jis neminėjo ir tuomet.
Amerikiečių apžvalgininkai ir B. Obamos oponentai vis primena padėtį, į kurią yra papuolęs trijų vaikų tėvas, kuriam, manoma, yra apie 50 metų. Vis dėlto šalies vadovybė apie tai kalba šykščiai, o jeigu prabyla, tai kaltę verčia Pakistanui.
Panašu, kad JAV nepakankamai stengiasi padėti už pagalbą Vašingtonui kalinčiam buvusiam partneriui.
JAV – palengvėjimas, gydytojui – kalėjimas
Padėdamas Centrinei žvalgybos tarnybai (CŽV), Sh. Afridi rizikavo savo gyvybe. Be jo pagalbos O. bin Ladenas galbūt iki šiol būtų gyvas ir slapstytųsi.
„Al Qaeda“ lyderio medžioklės operacijos dalis, kurioje dalyvavo Sh. Afridi, buvo atlikta nepriekaištingai. Gydytojas su medicinos seserimis vaikščiojo po namus Abotabade ir pasibeldę į duris skelbėsi skiepijantys nuo hepatito B.
Taip tikėtasi patekti į namus, kur glaudžiasi O. bin Ladenas, ir paimti kraujo bei DNR mėginį iš jo vaikų. Šis mėginys vėliau būtų buvęs lyginamas su O. bin Ladeno šeimos DNR mėginiais.
Kad nesukeltų įtarimo, gydytojas išties skiepijo nuo hepatito B ir darbavosi daugiausia varginguose miesto rajonuose.
Galiausiai jam net pavyko patekti į vilą, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, išties gyveno O. bin Ladenas. Tiesa, paties „Al Qaeda” lyderio Sh. Afridi nepamatė.
Po kelių mėnesių „skiepijimo” ir žvalgybos JAV galiausiai gegužę ryžosi šturmuoti namą, iki galo nebūdamos įsitikinusios, kad jame ras O. bin Ladeną. Amerikiečiams pasisekė ir jie nukovė „Al Qaeda” lyderį.
O. bin Ladenas buvo nukautas per JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų reidą.
Tiesa, tokia operacija supykdė Pakistaną. Jis pareiškė, kad tai buvo šalies suverenumo pažeidimas, nutraukė karinius ryšius su JAV ir suėmė visus, kurie padėjo atskleisti O. bin Ladeno gyvenamąją vietą. Tarp suimtųjų atsidūrė ir minėtas gydytojas. Jis ir skiepijimo akciją atlikę 17 medicinos darbuotojų – visi atleisti iš darbo.
Kaltę verčia Islamabadui
Į šią keistą situaciją (mat JAV ir Pakistanas oficialiai yra sąjungininkės) dėmesys vėl buvo atkreiptas sausio mėnesį. JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, duodamas interviu televizijos CBS laidai „60 minučių“, pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl pakistaniečio gydytojo, suimto už pagalbą CŽV.
Politikas, kuris istorinės operacijos metu užėmė CŽV vadovo pareigas, pridūrė, kad mediko areštas buvo „tikra klaida“, o informaciją, kurią jis suteikė, pavadino „labai naudinga“.
„Aš esu labai susirūpinęs dėl to, ką Pakistanas padarė šiam asmeniui. (...) Tiesą sakant, Pakistanas ir Jungtinės Valstijos turi vienodą požiūrį į terorizmą, o tai, kad jie ėmėsi tokių veiksmų prieš asmenį, padėjusį kovoti su terorizmu, manau yra tikra jų klaida“, - dėstė L. Panetta.
Praėjusį spalį Pakistano komisija, tyrusi JAV įvykdytą reidą, rekomendavo Sh. Afridi teisti dėl valstybės paslapties išdavimo. Jis vadinamas „nacionaliniu nusikaltėliu“.
Kovoja su terorizmu ar jį remia?
JAV kongreso narys Dana Rohrabacheris vasario mėnesį taip pat pasisakė apie šį atvejį savo komentare, publikuotame naujienų portale „Fox News“.
„Visi amerikiečiai jam skolingi už pagalbą nužudant teroristų vadeivą, nužudžiusį tūkstančius nekaltų amerikiečių, - kalbėjo D. Rohrabacheris, kuris taip pat yra Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto narys. - Buvęs arti mirties „Al Qaeda“ irštvoje, dabar jis gali būti nuteistas Islamabado vyriausybės.“
Kongresmenas ragino JAV valdžią spausti Pakistano vadovybę dėl Sh. Afridi išlaisvinimo, nelaukiant, kol padėką bus įmanoma išreikšti tik gydytojo lavonui.
D. Rohrabacheris atkreipė dėmesį, kad Sh. Afridi žmona turi JAV pilietybę, tačiau neaišku, kur ji yra. Politikas spėja, kad moteris taip pat gali būti Pakistane. „Neturėtume pamiršti ir jos“, - kalbėjo kongreso narys.
Pasak D. Rohrabacherio, 2013 metų valstybės biudžete numatyta 800 mln JAV dolerių skirti Pakistanui kovai su terorizmu. Tokia pati suma buvo skirta ir 2012-aisiais. Ji dvigubai didesnė nei 2011 metais.
„Praėjusį rugsėjį admirolas Mike'as Mullenas, tuometinis JAV jungtinio štabo viršininkas, apkaltino liūdnai pagarsėjusią Pakistano žvalgybos agentūrą ISI, kad ši parėmė Talibano atakas, įvykdytas prieš JAV ambasadą Kabule.
Yra akivaizdu, kad Pakistano lyderiai taip pat žino, kur jų šalyje yra Talibano vadovai. Tarp jų – ir Mullah Mohammedas Omaras (Talibano dvasinis lyderis – red.), kuris atsisakė išduoti bin Ladeną JAV iškart po rugsėjo 11-osios atakų. Tuo metu jis kontroliavo didžiąją Afganistano dalį. Jo kolektyvas laisvai važinėja Pakistane. Ypač dabar, kai Obama pradėjo derybas su Omaru ir planuoja išleisti kelis veikėjus iš Gvantanamo. ISI, Talibano ir „Al Qaeda“ ryšiai yra nepaneigiami.
Užuot skubėjęs vaduoti mūsų priešus, Valstybės departamentas savo prioritetu turėtų paskirti mūsų draugo Afridi išlaisvinimą. Aukso medalis jam neturėtų būti įteiktas po mirties“, - rašė D. Rohrabacheris, kuris ir iškėlė iniciatyvą įteikti pakistaniečiui Jungtinių Valstijų padėką reiškiantį medalį.