„Miesto taryba atmetė projektą“, - ketvirtadienį rašoma Helsinkio savivaldybės interneto svetainėje.
Suomijos žiniasklaida teigia, kad projektas buvo atmestas dėl didelės jo statybų ir administravimo kainos.
Ar imtis šio projekto įgyvendinimo, turėjo nuspręsti 15 miesto tarybos narių. Balsavo aštuoni prieš septynis.
Solomono R. Guggenheimo muziejaus ir fondo vadovas Richardas Armstrongas, sužinojęs suomių sprendimą, sakė, kad muziejus būtų puikiai papildęs miesto kultūrinį gyvenimą. Jis išreiškė viltį, kad ateityje Helsinkis persigalvos. Esą miestui trūksta moderniojo meno kolekcijos. Jeigu būtų įsteigtas muziejus, jis pritrauktų daugiau turistų.
Guggenheimo atstovas pažymėjo, kad Helsinkis jų buvo pasirinktas dėl tenykščių žmonių domėjimosi menu ir dizainu, taip pat dėl miesto ketinimų vystyti uostą.
Muziejus Suomijos sostinėje duris būtų atvėręs 2018 metais. Į 140 mln. eurų sumą būtų įėjęs muziejaus pastato projektavimas ir statyba. Jo administravimui reikalingos lėšos būtų surenkamos iš šalies gyventojų, privačių fondų ir įmonių.
Suomijos kultūros ministras Paavo Arhinmaki buvo skeptiškas projekto finansavimo klausimu. Jo vertinimu, šalies mokesčių mokėtojams būtų tekę padengti maždaug 100 mln. eurų (346 mln. litų) siekiančias statybos išlaidas.
„Verta pasvarstyti, ar suomių mokesčių mokėtojai turėtų finansuoti turtingą tarptautinį fondą“, - rašė ministras savo tinklaraštyje, miestui gavus Guggenheimo pasiūlymą.
Guggenheimo muziejai veikia Bilbao, Venecijoje, Berlyne ir Abu Dabyje.
Guggenheimo muziejų - Modernaus meno centrą - planuota statyti ir Vilniuje. Architektės Zahos Hadid suprojektuotas muziejus turėjo iškilti prie sostinės Baltojo tilto. Projektas sulaukė prieštaringų vertinimų, o 2010 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo.