F. Hollande'as per trečiadienį beveik tris valandas trukusius debatus buvo ramus ir šaltakraujiškas, tuo tarpu N. Sarkozy pasirodė sunerimęs ir įsitempęs.
Apžvalgininkų teigimu, televizijos debatai, kuriuos stebėjo 17,8 mln. žmonių iš 44,5 mln. turinčiųjų balsavimo teisę, buvo turbūt loterijos lošimas, tačiau, kaip paaiškėjo, rezultatai yra F. Olando naudai.
„Prieš debatus buvo iškeltas klausimas - ar F. Hollande'as gali būti prezidentu? Po vakar dienos niekas negalėtų pasakyti, kad jis negali“, - sakė Dominique'as Reynie iš Politikos mokslų universiteto fakulteto Paryžiuje.
Ketvirtadienį N. Sarkozy prašė beveik vieno penktadalio gyventojų, kurie per pirmą rinkimų ratą balandžio 22 dieną savo balsą atidavė už kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto atstovę Marine Le Pen, palaikyti jį per antrąjį rinkimų ratą.
N. Sarkozy patyrė dar vieną nesėkmę, kai M. Le Pen šią savaitę atsisakė paremti jį.
„Rinkimai dar niekada nebuvo tokie atviri. Nuomonių apklausos meluoja (...). - RTL radijui sakė N. Sarkozy. - Aš noriu tiesiogiai kreiptis į Nacionalinio fronto balsuotojus (...). Kam bus naudinga, jeigu jūs atiduosite tuščią balsalapį? Nauda bus F. Hollande'ui, nelegalių imigrantų politikos reguliavimui, beprotiškam lėšų švaistymui“.
„F. Hollande'as po debatų vis dar pirmauja“, - rašoma pirmajame „Le Monde“ puslapyje.