V. Putinas bus prisaikdintas per iškilmingą ceremoniją Kremliuje
ir grįš į postą, kuris jam priklausė 2000-2008 metais.
Tačiau jam teks vadovauti kitokiai Rusijai, sukrėstai masinių
protestų prieš valdžią.
Kadenciją baigiantis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuria,
pasak pašaipių kritikų, pastaruosius ketverius metus tik šildė
vietą Kremliuje V.Putinui, tikriausiai perims iš savo mentoriaus
premjero postą pagal susitarimą dėl apsikeitimo pareigomis,
supykdžiusią protestuotojus.
V. Putinas per savo pirmąsias dvi kadencijas vadovavo naujai
Rusijos stabilumo erai, perėmęs šalies vairą per chaosą, kuris
temdė jo nepastovaus būdo pirmtako Boriso Jelcino epochą.
Tačiau dabar Rusijos visuomenėje vyksta spartūs pokyčiai,
nematyti nuo Sovietų Sąjungos griuvimo: kylanti vidurinė klasė vis
labiau kritikuoja Kremlių, o internetas tampa nauju kanalu šiai
kritikai, aplenkiant pompastišką valstybinę žiniasklaidą.
Protestai Maskvoje prieš V.Putino dominavimą politikoje ir
klastojimų aptemdytus pernai gruodį vykusius parlamento rinkimus
pritraukdavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių ir tapo precedento
neturinčiu iššūkiu valdžiai.
Oficialiosios parlamento opozicijos lyderiai pastaraisiais metais
beveik nesivargindavo kritikuoti V. Putiną, tad šiuos protestus
įkvėpė nauji, aktyviai internetu besinaudojantys veikėjai, tokie
kaip kovotojas prieš korupciją Aleksejus Navalnas.
Balandį savo paskutiniame kreipimesi į parlamentą prieš
paliekant premjero postą V. Putinas pripažino, kad rinkimų
laikotarpis buvo „įtemptas“, tačiau pareiškė laukiantis visų
politinių jėgų vienybės.
Tačiau po didžiausių demonstracijų opozicijos protestai
išsikvėpė, o jos lyderiai stengiasi peržengti skirtumus itin
margoje draugijoje, sudarytoje iš ultrakairiųjų, nacionalistų ir
liberalų.
Nors V. Putinas kovo 4 dieną vykusius prezidento rinkimus laimėjo
triuškinama 63,6 proc. balsų dauguma, opozicija tvirtina, kad jo
populiarumas buvo padidintas nešvariais valdžios triukais, taip pat
sako, jog nepasitenkinimas tebesiveržia.
„Netgi režimui ištikimi žmonės supranta, kad pagrindinės
Rusijos problemos - gyventojų skaičiaus mažėjimas, korupcija,
valstybės institucijų griovimas ir priklausomybė nuo naftos
eksporto - nebus išspręstos po gegužės 7-osios“, - liberalių
pažiūrų opozicijos lyderis Borisas Nemcovas rašė savo
tinklaraštyje radijo Echo Moskvy“ svetainėje.
Kritinis opozicijos išbandymas įvyks gegužės 6 dieną, kai jos
lyderiai pažadėjo surengti „milijonų eitynes“. Šios demonstracijos
parodys, ar opozicija tebėra pajėgi sutelkti didžiules
protestuotojų minias, kokios išeidavo į gatves šių metų
pradžioje.
Tačiau įsigaliojus konstitucijos pataisai, numatančiai, kad
Rusijos prezidento kadencija truks šešerius, o ne ketverius metus,
analitikai perspėjo, kad V.Putinas gali patirti rūpesčių, jeigu
nesiims reikiamų veiksmų tuo metu, kai išties reikalingos
permainos.
Maskvoje įsikūrusio Levados centro politinių studijų
direktorius Borisas Dubinas sakė, kad žmonės kol kas pasiruošę
susitaikyti su naująja vadovavimo šaliai sistema, tačiau pirmoji
V.Putino mandato pusė bus lemiama.
„Jeigu per ateinančius trejus metus didžiosios problemos nebus
sprendžiamos ir toliau smarkiai reikšis, kartu su naftos kaina, kuri
nėra labai didelė - gali kilti rimtų problemų“, - jis sakė
naujienų agentūrai AFP.
V.Putinas, kuris per savo pirmąją kadenciją Kremliuje buvo
kritikuojamas nesugebėjęs įvykdyti pažadų imtis radikalių
reformų, šįkart žadėjo per ateinančius trejus metus padaryti
Rusijos ekonomiką viena iš penkių didžiausių pasaulyje, taip pat
pagerinti aplinką investicijoms.
Prognozuojama, kad užsienio politikoje V.Putinas tvirtai gins
Rusijos interesus ir nevengs provokuoti Vakarų šalių pykčio. Ši
pozicija jau tapo akivaizdi kelias pastarąsias savaites Maskvos
požiūryje į krizę Sirijoje ir NATO priešraketinės gynybos planus
Europoje.
Tačiau jis taip pat paskelbė savo prioritetu planus įkurti
Eurazijos Sąjungą - naują buvusių sovietinių respublikų
organizaciją, kuri, kaip mano analitikai, būtų grįžimas prie
Sovietų Sąjungos, dėl kurios žlugimo buvęs KGB agentas V.Putinas
viešai apgailestavo.