Šią piktą Kijevo reakciją išprovokavo ES patvirtinimas, kad
visi jos komisarai nedalyvaus ateinantį mėnesį Ukrainoje
vyksiančias futbolo varžybas, protestuodami prieš elgesį su
kalinama buvusia šios šalies premjere Julija Tymošenko.
„Vertiname tai kaip destruktyvias pastangas politizuoti sporto
renginius, kurie nuo senovės laikų atlikdavo itin svarbų vaidmenį
gerinant supratimą ir santarvę tarp tautų, - sakoma Ukrainos URM
pranešime. - Puolimas prieš šią didžią svajonę žlugdo
galimybes... visoms buvusio socialistinio bloko narėms įrodyti, kad
jų ekonominis, žmogiškasis ir mokslinis potencialas gali paversti
jas iš Europos skolininkių augimo varikliu.“
Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus stovykla netgi grasina Vokietijai ekonominėmis pasekmėmis. „Vokietijos gamintojai patirs nuostolius“, - „Spiegel Online“ portalui sakė Ukrainos valdančiosios partijos vicepirmininkas Leonidas Kožara.
Jis įspėjo, kad konfliktas gali ilgam apnuodyti santykių tarp Ukrainos ir Vokietijos klimatą ir pakenkti ekonominiams ryšiams tarp Kijevo ir Berlyno. „Be jokių susitarimų bus apribota Vokietijos prieiga prie Ukrainos rinkų, - grasina L. Kožara. - Vokietijos gamintojai patirs nuostolius“.
„Man atrodo, kad kai kurie Vakarų politikai J. Tymošenko atvejį priima labai asmeniškai“, - teigia jis ir sako manantis, kad Berlynas nepavykusią J. Tymošenko vykdytą Oranžinę revoliuciją laiko „asmenine nesėkme“, dėl to amžinai rems „oranžinę stovyklą“.
J. Tymošenko padėtis sulaukė didelio Europos dėmesio, kai
opozicijos lyderė balandžio 20 dieną paskelbė bado streiką,
protestuodama dėl to, kad esą buvo sumušta trijų prižiūrėtojų
kalėjimą, kuriame ji atlieka prieštaringai vertinamą septynerių
metų laisvės atėmimo bausmę.
Charizmatiškos, tačiau susipriešinimą kurstančios 51 metų
politikės šalininkai vėliau paskelbė nuotraukas, kuriose matomos
mėlynės ant jos pilvo, esą patvirtinančios J. Tymošenko
pareiškimus.
Šios nuotraukos vėliau buvo išspausdinto laikraščių, o
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso nusprendė nevykti į Ukrainą stebėti rungtynių, kurias ši šalis organizuoja kartu su Lenkija nuo birželio 8 dienos.
Netikėtas Vokietijos prezidento pareiškimas, kad jis boikotuose
čempionatą Ukrainoje, taip pat jo anksčiau paskelbtas Jaltos
konferencijos boikotas paskatino daugelį kitų Europos politikų
boikotuoti rungtynes, sukeliant didžiausią įtampą santykiuose su
Ukraina po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Austrijos vyriausybė taip paskelbė nevyksianti į jokias
rungtynes, kurios vyks 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje, o
pranešimai iš Berlyno rodo, kad Vokietija gali pasekt Vienos
pavyzdžiu.
Be to, bent septyni ES valstybių vadovai atsisakė dalyvauti
viršūnių susitikime, kurį Ukrainos prezidentas Viktoras
Janukovyčius organizuoja Jaltoje šį mėnesį.
J. M. Barroso biuras jo sprendimo niekada tiesiogiai nesiejo su
J. Tymošenko įkalinimu ir elgesiu su ja.
Tačiau ES misija Kijeve ketvirtadienį paskelbė griežtą
pareiškimą , kad „niekas neturėtų abejoti dėl ES pozicijos dėl
nepatenkinamos Julijos Tymošenko padėties“.