Caro V.Putino sugrįžimas: kas jį vėl atviliojo į Kremlių?

V.Putinas mėgsta kartoti, kad niekada nesiekė šių pareigų ir iš pradžių net abejojo, ar verta tuo užsiimti, turint omenyje didžiulę darbo apimtį ir milžinišką atsakomybę už šalies likimą.

Po dviejų kadencijų Kremliuje jis pareiškė, kad visus tuos aštuonerius metus dirbo kaip vergas galerose nuo ryto iki nakties ir atidavė visas savo jėgas.

Dar po ketverių metų, kai ėjo ministro pirmininko pareigas, pridūrė, kad „visi tie labai sunkūs metai” jam tapo ypatingu išbandymu ir ypatinga mokykla.

„Kartais susidarydavo įspūdis, kad pakliuvau į kvalifikacijos kėlimo kursus”, – yra sakęs V.Putinas. Ką gi, kursai baigėsi.

Dabar V.Putinas eina į kitas pareigas. Ir jau spėjo pareikšti, kad jei bus patvirtintos Rusijos konstitucijos pataisos, numatančios vienam asmeniui dvi prezidento kadencijas per visą gyvenimą, jam lieka galimybė vadovauti šaliai iki 2030 metų.

Tokia aritmetika besišypsantis buvęs KGB darbuotojas žurnalistus iškart suglumino. Juk prezidento kadencija nuo šiemet trunka 6 metus. Pridėsi vienaip ar kitaip, vis vien 2030-ieji velniškai toli. O jei dar V.Putinas prakalbo apie konstitucijos pataisas...

„Įstatymas neturi atgalinės galios: jis nepalies manęs. Mes juk suaugę žmonės, suprantame, apie ką kalbame. Po šio nustatyto laiko galėsiu dirbti dar kitus du”, – paaiškino V.Putinas.

Tai pareiškė ir dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisveikinimo interviu, kurį davė svarbiausių Rusijos televizijos kanalų vadovams: „Jums būtina atsipalaiduoti. Visa tai ilgam...”

Inauguraciją paminės ir V.Putino valdymo laikais milžinišką įtaką ir turtus įgijusi rusų stačiatikių cerkvė: V.Putinui ištikimas patriarchas Kirilas asmeniškai laikys mišias Maskvos Kremliaus Apreiškimo sobore.

Tuo metu už Kremliaus sienų opozicija ketina surengti maskviečių su baltais kaspinėliais ant apykaklių protesto eitynes.

Sostinės merijai taip pat įteikta paraiška dėl mitingo ir eitynių Tverės bulvaru, kurią organizatoriai pavadino Milijonų maršu. Tiesa, dalyvių skaičius neviršys 5000, o jeigu ateis daugiau, teks sumokėti baudą.

Jau gegužės 9-ąją prezidentas V.Putinas, kaip vyriausiasis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas, Raudonojoje aikštėje priims karinį paradą. Jis naktimis Maskvoje repetuojamas jau nuo balandžio 27 dienos.

Kaip tvirtina Kremliui artima aplinka, šis paradas V.Putinui bus vienas pagrindinių visų šių šventinių dienų malonumų.

Bet paskui ateis šiokiadieniai, per kuriuos didžiulės šalies vadovo džiaugsmai bus taip gausiai „pagardinti” liūdesiu, sielvartu, kad neaišku, ko bus daugiau.

„Norisi paklaidžioti po Piterį be apsaugos, nuvažiuoti prie namo, kuriame gyvenau. Apsauga juk su manimi viename name gyvena. Įsivaizduojate!? Na, jūs dažnai Piteryje būnate. O ką aš matau? Sėdžiu mašinoje kaip tarakonas šarvuotame stiklainyje”, – V.Putino skundus pasakojo Rusijos prezidentui artimas žurnalistas Andrejus Kolesnikovas.

Jo dukterys gyvena užsienyje svetimais pasais.

Su oficialia savo žmona Liudmila senasis naujasis Rusijos prezidentas, sprendžiant iš tebesklindančių gandų, negyvena jau daug metų.

Viešumoje vyras ir žmona per pastaruosius penkerius metus pasirodė vos keturis kartus, o Maskva ir šalis jau seniai kalba apie partnerystę ir bendrą V.Putino ir gimnastės Alinos Kabajevos vaiką.

Bet tai karinė paslaptis, kuri dėl savo paslaptingumo esą lyginama su strateginių branduolinių raketų paleidimo skaitmenų kodais.

Kaip tvirtina Maskvos savaitraštis „Novoje vremia”, V.Putinas mėgino pamėgdžioti savo draugą, buvusį Italijos premjerą Silvio Berlusconi, pelniusį mergišiaus reputaciją.

Kaip ir pastarasis politikas, V.Putinas esą pasidailino veidą, bet tai ir viskas: jo asmeninis gyvenimas lieka už labai tvirtos geležinės uždangos.

Vis dėlto žurnalistas A.Kolesnikovas kartą pamėgino apie tai paklausti premjero: „Kada pradėjote užsiimti seksu?” ir gavo išdidų atsakymą: „Neprisimenu, kada pradėjau, bet galiu nustatyti, kada tai buvo pastarąjį kartą. Nustatyti minutės tikslumu!”

Ir tai nebestebina rusų – V.Putino, kaip pleibojaus, įvaizdis kuriamas ir nuolat palaikomas jau senokai. Daugeliui paprastų rinkėjų tai patinka.

O kritikai tikina, kad tokiomis neįtikėtinomis istorijomis tiesiog nukreipiamas dėmesys nuo kitokio V.Putino. To, kuris Vakaruose vis dažniau sulaukia ne pačių maloniausių epitetų.

Apie asmeninius V.Putino turtus sklando legendos. Remiantis oficialiais Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus rusų premjeras uždirbo 17,7 milijono rublių. Tai – atlyginimas, pajamos iš indėlių bankuose ir akcijų bei karinė pensija.

Bet britų laikraštis „The Sunday Times” drąsiai paskelbė: „V.Putino klanas – V.Putinas, jo giminaičių ir draugų grupė yra turtingiausia korupcinė pasaulio šeima. V.Putino ir jo verslo partnerių turtas siekia 130 milijardų dolerių.”

Per pastaruosius 12 metų, kai V.Putinas buvo valdžioje, Rusijoje ypač padaugėjo oficialių superelitinių rezidencijų. Jos pastatytos įvairiuose šalies regionuose specialiai prezidento ir premjero poilsiui.

Be to, į žiniasklaidą jau pateko informacija apie 5 rūmus, slapta pastatytus tais pačiais tikslais.

Pačiais žinomiausiais laikomi rūmai Juodosios jūros pakrantėje netoli Gelendžiko. Jų įrengimas, įskaitant kelių, komunikacijų tiesimą ir apdailą, vertinamas maždaug 1 mlrd. dolerių.

Labiausiai įslaptintu vadinamas asmeninis V.Putino kalnų slidinėjimo kurortas „Lunaja poliana” Šiaurės Kaukazo draustinyje, kuris oficialiai vadinamas meteorologijos stotimi.

Vien ten tiesiamas transporto koridorius – automobilių ir lynų kelias šaliai kainuos daugiau nei 2 milijardus rublių.

Iš V.Putino amžininkų tokias „rekreacines” galimybes turi nebent Romanas Abramovičius ir dar dvi trys dešimtys didžiausių rusų turtuolių.

Tiesa, priešingai nei valstybės vadovas, jie gali užsisakyti sau poilsį bet kokioje mūsų planetos dalyje – taip pat ir slapčia.

Vienas garsiausių rusų politologų Stanislavas Belkovskis neseniai pripažino savo svarbiausią klaidą: keletą pastarųjų metų jis tvirtino, kad V.Putinas ketina pasitraukti iš politikos, kad mėgautųsi asmeninio gyvenimo malonumais.

Ir apsiriko: matyt, būdamas valdžios viršūnėje V.Putinas „užsikrėtė” ir „apsinuodijo” valdžia, jos beribėmis galimybėmis, didžiule traukos jėga.

Beje, geriausios Rusijos sociologinės tarnybos „Levada-centr” apklausos parodė, jog beveik ketvirtadalis rusų (24 proc.) būtent šia aplinkybe aiškina V.Putino grįžimą į prezidento postą: „Jam rūpi tik būti valdžioje, ji – brangiausia už viską, ir jis laikysis jos ir kovos už ją bet kokia kaina.”

Dar 16 proc. apklaustųjų mano, kad „jis galbūt ir norėtų pasitraukti, bet jo aplinka ir jėgų, dabartinės valdžios sistemos grupuočių pusiausvyra neleidžia jam to padaryti”.

39 proc. mano, kad V.Putinas „nesuspėjo įgyvendinti visų savo ekonomikos plėtros ir valstybinės sistemos valdymo Rusijoje planų”. Tai reiškia, kad jam svarbu toliau būti „rusų mesiju”.

Prieš penkerius metus, kai V.Putinas su oficialiu vizitu lankėsi Teherane ir susitiko su dvasiniu Irano lyderiu ajatola Khamenei, jį nustebino visuotinė didžiulė šį žmogų lydinti pagarba, nors jis neužėmė kokių oficialių valdžios postų.

Bet buvo aišku, kad netgi mažiausias dvasinio lyderio mažiausio pirštelio judesys gali nuversti kalnus, nusausinti jūrą, suteikti laimės, padaryti nelaimingus.

„Tai buvo žmogus, kurio vaidmuo pagal visus požymius tinka ir V.Putinui. Dvasinio tautos lyderio, neužimančio valstybinių postų, vaidmuo – tai jo mastas. Ir šia prasme išvyka pas ajatolą Khamenei darėsi vis įdomesnė.

Buvo galima sau įsivaizduoti, pavyzdžiui, kad V.Putinas atvažiavo pasisemti patirties ar bent pažiūrėti, ar jau toks geras šis vaidmuo, kaip jam buvo pasakojama, ir ar jau taip gerai jį atlieka ajatola Khamenei”, – rašė tuomet laikraštis „Komersant”.

Šios kelionės požiūriu ypatingai atrodo ir V.Putino grįžimas į prezidento postą, ir jo žodžiai apie galimybę praėjus šiam terminui „padirbėti kitus du”, nors Rusijoje klostosi prieštaringa ir sudėtinga padėtis. Ir ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje.

Buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis sako, jog V.Putinui teks valdyti jau ne tą Rusiją, kuri buvo 2008 metais. Anuomet, kai baigėsi eilinė jo prezidento kadencija ir jam teko tapti ministru pirmininku.

G.Pavlovskio žodžiais, Rusija nustojo būti savos rūšies virtualia monarchija.

Jei V.Putinas nesugebės pasiekti naujo politinio konsensuso, po kelerių metų Rusiją gali ištikti politinė krizė.

Esant šioms sąlygoms V.Putinas gali pasiūlyti šaliai kitą kelią: ne pliuralizmo ir demokratijos, o sukurti „stiprią valstybę”.

Tai byloja auganti ekonomikos militarizacija, nes vis didesnę dalį užims karo pramonės kompleksas.

Profilinės ministerijos jau dabar kuria naujus socialinių programų mažinimo projektus, pagal kuriuos pinigai bus nukreipiami karo pramonės kompleksui ir Tolimųjų Rytų regiono plėtrai.

Stiprinami ryšiai su Kinija, kuriai jau faktiškai pažadėti nauji Sibiro žaliavų panaudojimo projektai.

Naujasis vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, kurį iškėlė V.Putinas ir kuris yra karo pramonės komplekso kuratorius, neseniai pareiškė, kad gegužės viduryje šalyje bus pradėta kurti naujos Rusijos karinės doktrinos koncepcija – 30–40 metams į priekį.

Į šią koncepciją, pasak vicepremjero, bus įtraukta išorinių ir vidinių karinių grėsmių analizė, karinis-techninis atsakymas, kaip neutralizuoti šias grėsmes.

Toliau didinama įtampa santykiuose su JAV. Visai neseniai Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad Rusija gali priimti sprendimą suduoti įspėjamąjį smūgį Europos priešraketinės gynybos objektams.

Anot generolo, ši sistema yra „destabilizuojančio charakterio” ir sukuria „iliuziją, kad galima suduoti nebaudžiamą nuginklavimo smūgį”.

Vakaruose jau įprasti tapę rusų generolų bauginimai sutikti su šypsena – esą Maskva ir taip neturi pinigų, armija pasenusi, visą karinio komplekso modernizavimo procesą „suės” Rusiją ir taip kamuojanti korupcija.

Tačiau pačios Rusijos politologai perspėja – į valdžią sugrįžtantis ir visagalis pasijutęs V.Putinas tampa neprognozuojamas.

O jeigu ant sienos kabinamas ginklas, jis anksčiau ar vėliau iššaus. Ir ne tik tam, kad pabūklų salvės tuščiais sviediniais pasveikintų į Kremlių sugrįžtantį tikrąjį carą.

* Po inauguracijos V.Putinas „padengs stalą” Kremliuje tūkstančiui kviestinių svečių – vyriausybės nariams, Dūmos deputatams, prezidento administracijos vadovams, Konstitucinio teismo teisėjams, federalinių valdžios organų atstovams, diplomatams ir daugeliui kitų.

* Valstybės biudžetui šis malonumas kainuos 26 milijonus rublių. Beje, tokių banketų specialistas, iškilmingų priėmimų rengimo vadybininkas Dmitrijus Bavyrinas pareiškė, kad privatus tokio aukšto lygio renginys vienam žmogui vidutiniškai kainuoja 5–6 tūkstančius rublių. Taigi su Kremliumi jau suderinta kaina – daug kartų padidinta.

* „Aš net sutrikau, kam šiuos pinigus galima išleisti. Suprantama, juos galima sunaudoti itin brangiam alkoholiui. O toliau, sąžiningai pasakius, mano fantazija baigiasi”, – prisipažino ekspertas.

* Beje, žinoma, kad valgiaraštyje bus ketų ikrai ir šukutės su daržovių blynais, rūkytų otų, keptų ančių vyniotiniai. Taip pat kepti Kamčiatkos krabai su troškintomis daržovėmis, eršketai su daržovėmis ir padažu bei kiti aikčioti priversiantys patiekalai.

* Kaipgi be V.Putino patiekalų: caro žuvienė, karštai rūkytas eršketas, jautiena su aštriu česnakų ir grietinės padažu.

* Tiesa, jokių itin brangių alkoholinių gėrimų nenumatyta: tiktai degtinė „Kremlin”, dešimties metų konjakas „Kremlin”, trejų metų sausas vynas „Pinot Aligote” ir kolekcinis šampanas „Abrau-Diurso”.