Analitikų nuomone, po pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo perrinkimo siekiantis N. Sarkozy iš esmės turėjo dvi galimybes, kaip toliau elgtis.
Nuomonių apklausos rodė, kad jo varžovas socialistas F.Hollande’as antrajame ture greičiausiai surinks 10 proc. daugiau rinkėjų balsų. Tad N. Sarkozy reikėjo veikti – ir skubiai.
Įjungęs SuperSarko – tokią pravardę jis gavo dėl nesenkančios energijos – režimą prezidentas tuoj pat ėmėsi vilioti netikėtai gerai pirmajame ture pasirodžiusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen rinkėjų balsus.
Tačiau tuo jis, kaip dabar atrodo, padarė sau meškos paslaugą. Aštresne N. Sarkozy retorika suabejojo net jo vadovaujamos dešiniųjų Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) nariai.
Flirtas su NF rinkėjais
Prancūzijos prezidentas, dar neseniai žarstęs perspėjimus dėl radikalios Nacionalinio fronto (NF) ideologijos, per pastarąsias dvi savaites kalbėjo kone kaip vyru persirengusi M. Le Pen.
Jis pareiškė, kad Prancūzijoje gyvena per daug užsieniečių, ir pažadėjo žaboti netgi teisėtą imigraciją.
Be to, iš N. Sarkozy lūpų nuskambėjo jau anksčiau M.Le Pen pateiktas pasiūlymas suteikti policijai daugiau galių – pavyzdžiui, laisvę šauti į įtariamuosius, bėgančius nuo pareigūnų.
Prezidentas taip pat apkaltino F.Hollande’ą, kad jį remia islamistai, ir viešai paskelbė, jog Prancūzija gali pasitraukti iš laisvą asmenų judėjimą ES teritorijoje užtikrinančios Šengeno zonos.
O į NF rinkėjus kreipėsi kone tiesiogiai pavadindamas juos „tikrais Prancūzijos patriotais”.
Radikalė nerėmė nė vieno
Visa tai tam, kad kuo daugiau iš 18 proc. Prancūzijos rinkėjų, pirmajame rinkimų ture balsavusių už M.Le Pen, antrajame paremtų būtent N.Sarkozy.
Pati M. Le Pen iškart po balsavimo pareiškė, kad „N.Sarkozy jau pralaimėjo rinkimus”.
Dar po kelių dienų NF lyderė žaismingai užsiminė paremsianti N. Sarkozy, jeigu UMP mainais pažadės nekliudyti NF per birželio mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus.
Bet galiausiai ji atvirai paramos nei N.Sarkoy, nei F. Hollande’ui nepareiškė.
Antradienį M. Le Pen paskelbė apskritai nebalsuosianti antrajame rinkimų ture, o savo rėmėjams patarė balsuoti „pagal sąžinę”.
„Sekmadienį balsalapį paliksiu tuščią. Aš priėmiau tokį sprendimą, o jūs turėsite apsispręsti patys”, – teigė M. Le Pen.
Taktika visiškai nepasiteisino
Atrodo, kad N. Sarkozy visiškai be reikalo rizikavo taip smarkiai nukrypdamas į dešinę. Negana to, tokia jo kalbų melodijos kaita tikrai nesužavėjo net artimiausių N. Sarkozy sąjungininkų.
Štai UMP atstovaujantis parlamentaras Etienne’as Pinte’as pareiškė balsuosiantis už N. Sarkozy, bet iškart pridūrė: „Akivaizdu, kad dėl jo strategijos man būtina paskambinti pavojaus varpais.”
Kalbama, kad per UMP vadovybės pasitarimus abejonių dėl pastarųjų N. Sarkozy pareiškimų yra išsakęs ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe.
N. Sarkozy tikėjosi palenkti į savo pusę centristinių pažiūrų rinkėjus, pirmajame ture parėmusius Francois Bayrou, bet dabar nusisuko ir jie.
60 proc. F. Bayrou šalininkų dabar tvirtina, kad N. Sarkozy pernelyg pataikauja NF rinkėjams, o net 56 proc. įsitikinę, jog F. Hollande’o idėjos yra geresnės.
Be to, net ir NF rinkėjų pernelyg nepaveikė akivaizdžiai jiems skirti N. Sarkozy pareiškimai apie imigraciją ir galimybę atnaujinti šalies sienų kontrolę.
Nors už dabartinį prezidentą antrajame ture žada balsuoti maždaug pusė NF šalininkų, N. Sarkozy stovyklai reikėtų gerokai daugiau – apie 80 proc. kraštutinių dešiniųjų balsų.
„Smarkiai radikalesnė N. Sarkozy taktika, kuria turėjo būti suvilioti NF rinkėjai, visiškai nepasiteisino. M.Le Pen šalininkai susierzino, nes meškerė, kuria jis bando juos sužvejoti, yra per stora”, – mano sociologas Gaelis Slimanas.
Komunisto įniršis išgaravo
Iš tokio nevykusio N. Sarkozy ėjimo F. Hollande’as išlošia ne tik dėl to, kad rinkėjai nusigręžia nuo kailį keliskart išvertusio dabartinio šalies vadovo.
Kadangi dauguma prancūzų balsuoja kone iš pareigos, socialistų kandidatas laimi ir todėl, kad tie patys rinkėjai atsisuka į jį.
O didesnio palankumo F. Hollande’as nusipelno todėl, kad jam jau nebereikia ieškoti paramos kraštutinių kairiųjų stovykloje. Jei N.Sarkozy pasuko į dešinę, socialistui užteks ir centristų paramos.
Žinoma, F. Hollande’ui padėjo ir tai, kad komunistinio Kairiojo fronto (KF) atstovas Jeanas Lucas Melenchonas pirmajame rinkimų ture pasirodė prasčiau, nei buvo prognozuojama.
Jei J. L. Melenchonas būtų surinkęs daugiau balsų, F. Hollande’as prieš antrąjį rinkimų turą greičiausiai būtų turėjęs eiti N.Sarkozy keliu – atsižvelgti į KF reikalavimus.
Pavyzdžiui, pažadėti į būsimąją vyriausybę įtraukti radikalesnių pažiūrų ministrus.
Be to, ir pats KF atstovas, vos paaiškėjus pirmojo turo rezultatams, paragino savo rėmėjus gegužės 6-ąją balsuoti už F. Hollande’ą ir pabrėžė: „Mainais neprašau nieko.”
Per rinkimų kampaniją drebinęs visą Prancūziją šūkiais apie klasių kovą J. L. Melenchonas tiesiog mandagiai paprašė F. Hollande’o ištesėti pažadą pakelti minimalią algą.
Verslininkų įtarumas išgaravo?
„F. Hollande’ui dabar daug mažiau rūpi kraštutiniai kairieji – jam nereikia jiems siųsti signalų. O N.Sarkozy bus pasmerktas, jei nebandys suvilioti NF rinkėjų”, – tvirtino politologas Pascalis Perrineau.
O tai jau viltis Prancūzijos verslininkams. Iki šiol į F. Hollande’ą, dažnai kritikavusį ES ir Prancūzijos pastangas nuslopinti ekonominę krizę, jie žiūrėjo gana įtariai.
Šalies verslo lyderiai tikisi, kad socialistas, atsikratęs priklausomybės nuo KF, ryžtingai imsis senokai būtinų struktūrinių ekonominių reformų.
„Jei F. Hollande’as laimės gana didele persvara, jam nebereikės ministrų, artimų kraštutinei kairei”, – tvirtino įtakingas investuotojas Matthieu Pigasse’as.
Dienraščio „Le Monde” bendraturtis yra įsitikinęs, kad F.Hollande’ui su permainomis pavyktų susidoroti puikiai.
Taip, kaip socialistų premjerui Lioneliui Jospinui, kuris per 1997–2002 metų kadenciją privatizavo valstybines bendroves ir apkarpė didelius mokesčius.
„Aš nedalyvauju F. Hollande’o kampanijoje, tad visko nežinau. Bet esu įsitikinęs: jis nori permainų. Paradoksalu, bet Prancūzijoje kairieji visada įvykdo daugiau permainų nei dešinieji”, – teigė M. Pigasse’as.
Pabrėžia ramų būdą
Pats F. Hollande’as tiesiog spindi nuoseklumu. Kol N. Sarkozy svaidosi skambiais žodžiais apie nacionalinę tapatybę ir imigraciją, socialistų kandidatas išlieka santūrus.
„Nepradėsiu gundyti ir vilioti NF rinkėjų, nepiktnaudžiausiu populistine retorika, – praėjusį sekmadienį pareiškė F. Hollande’as. – Man svarbu nuoseklumas ir darna.”
Ir iš tiesų F. Hollande’as Prancūzijoje žinomas kaip Mesjė Normalusis.
Jis nuolat pabrėžia savo ramų būdą, priversdamas prancūzus lyginti jį su karštakošiu, dažną varginančiu N. Sarkozy.
Ekspertų nuomone, socialisto iškalba tikrai nėra tokia kaip N. Sarkozy. Tačiau F. Hollande’as nuosekliai kartoja pažadus sumažinti biudžeto deficitą ir daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui.
Finansų rinkos susigūžė, kai kovo mėnesį jis iškėlė idėją 75 proc. pajamų mokesčiu apmokestinti Prancūzijos piliečius, uždirbančius daugiau nei 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) per metus.
Bet prastas J. L. Melenchono pasirodymas pirmajame rinkimų ture tokius pasiūlymus nutildė. Tikėtina, kad tapęs prezidentu F. Hollande’as į vyriausybę pasirinks laisvajai rinkai prijaučiančius ministrus.
Nors anksčiau ir spėliota, kad jis premjere pasirinks kairuolę Socialistų partijos lyderę Martine Aubry, dabar daugiausia galimybių turi Jeanas Marcas Ayrault – nuosaikus, proeuropietiškas politikas.
Toks Prancūzijos ministras pirmininkas tiks ir Briuseliui, ir iki šiol gana įtariai į F. Hollande’ą žvilgčiojusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri jau, regis, susitaikė su N. Sarkozy eros pabaiga.
Vieninteliai debatai F. Hollande’o nesužeidė
Paskutine N. Sarkozy galimybe smogti F. Hollande’ui į paširdžius apžvalgininkai vadino trečiadienio vakaro debatus.
Sociologų teigimu, abiejų kandidatų diskusiją tiesiogiai per kelis Prancūzijos televizijos kanalus ketino stebėti daugiau nei 20 mln. šalies gyventojų.
Tad nenuostabu, jog N. Sarkozy įnirtingai puolė F. Hollande’ą, tikėdamasis parodyti prancūzams, kad jis kur kas labiau tinka būti prezidentu.
N. Sarkozy kelis kartus išvadino savo varžovą melagiu ir arogantišku žmogumi, nuožmiai kritikavo F. Hollande’o ekonomikos programą ir jo priešiškumą Europos Sąjungai.
Tačiau perrinkimo siekiantis prezidentas tikriausiai nustebo, kai F. Hollande’as, šiaip jau laikomas kur kas ramesniu politiku, jam atsakė lygiai taip pat įnirtingai, o kartais – net pašaipiai.
„Nesugebate pagrįsti nė vienos minties nekalbėdamas šiurkščiai, – pareiškė F. Hollande’as. – Aš saugosiu Prancūzijos vaikus, o jūs – labiausiai privilegijuotus.”
Apžvalgininkai galiausiai konstatavo, kad dominuoti per debatus nepavyko nė vienam kandidatui. Esą F. Hollande’as į šiuos debatus atėjo ir iš jų išėjo kaip populiaresnis kandidatas.
„N. Sarkozy gal ir buvo pranašesnis, nes jis tiesiog daug greičiau kalba ir suspėjo daugiau pasakyti. Bet persvara nebuvo tokia, kad pakeistų rinkimų laimėtoją”, – „Lietuvos rytui” sakė dienraščio „Le Figaro” žurnalistas Thierry Portes’is.