Prezidentas N. Sarkozy
pripažino pralaimėjęs rinkimus savo
varžovui F. Hollande'ui ir
pranešė paskambinęs jam telefonu bei palinkėjęs sėkmės kaip
naujajam Prancūzijos lyderiui.
„Prancūzijos žmonės padarė savo pasirinkimą... Francois
Hollande'as yra Prancūzijos prezidentas ir turi būti gerbiamas“, -
sakė jis kalboje savo rėmėjams.
57 metų kadenciją baigiantis lyderis gracingai sutiko
pralaimėjimą, tačiau neatsispyrė netiesiogiai įgelti opozicijos
stovyklai.
„Būkime orūs. Būkime patriotai. Būkime prancūzai. Būkime
tikra priešingybė, priešingybė tam įspūdžiui, kurį kai kas
gali susidaryti, jei mūsų vaidmenys apsivers“, - sakė jis.
Anksčiau paskelbtais skaičiavimais, F.Hollande'as įveikė
N.Sarkozy 52 proc. balsų prieš 48. Socialistų lyderis turėtų
būti prisaikdintas gegužės 15 dieną.
F. Hollande tapo pirmuoju prezidentu socialistu Prancūzijoje nuo 1995 metų.
F. Hollande'as laimėjo užsitikrinęs beveik 52 proc. balsų, ir
tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu socialistu po Francois
Mitterrand'o pasitraukimo 1995-aisiais.
Negaišdamas laiko jis pareiškė džiūgaujantiems rėmėjams,
kad „Prancūzija pasirinko pasikeitimą“ ir perspėjo savo kolegas
lyderius Europoje, kad jis sieks įgyvendinti pažadą pasukti Europos
Sąjungos (ES) fiskalines pastangas nuo griežto taupymo į augimą.
Analitikai teigia, kad šie rinkimų rezultatai turės didžiulės įtakos visai euro zonai. F. Hollande'as žadėjo peržiūrėti fiskalinės drausmės sutartį, kurią bus taikoma visoms euro zonos narėms.
Prezidentas F. Hollande bus vienintelis kairiosios pakraipos lyderis iš visų didžiųjų Europos šalių. Tai rodo, jog europiečiai vis labiau nusisuka nuo dabartinių euro zonos gelbėtojų.
Švenčiantys F. Hollande rėmėjai jau plūsta į Bastilijos aikštę Paryžiuje - tradicinę kairiųjų mitingų vietą.
Socialistas F. Hollande pasinaudojo Prancūzijos ekonomikos problemomis ir tuo, kad N. Sarkozy prarado populiarumą. F. Hollnade pažadėjo pakelti mokesčius didelėms kompanijoms ir žmonėms, kurie uždirba daugiau nei milijoną eurų per metus.
Jis taip žada pakelti minimalią algą, priimti į darbą papildomai 60 tūkstančių mokytojų ir sumažinti pensinį amžių nuo 62 iki 60 metų kai kuriems darbuotojams.
N. Sarkozy, kuris šaliai vadovauja nuo 2007 metų, didelį šalies biudžeto deficitą žadėjo sumažinti apkarpydamas išlaidas. Tai tik antras kartas, nuo 1958-ųjų, kai Prancūzijos prezidentas neperrenkamas antrai kadencijai.
N. Sarkozy, pralaimėjęs sekmadienį vykusius
prezidento rinkimus, paragino savo dešiniąją UMP partiją išlikti
susitelkusią, bet perspėjo, kad jis nebevadovaus jai per parlamento
rinkimų, kurie vyks birželį, kampaniją.
„Išlikite kartu. Mes turime laimėti kovą už įstatymo leidimo
institucijas. Aš nevadovausiu kampanijai“, - sakė jis savo partijos
lyderiams po to, kai perskaitė pralaimėjimo pripažinimo teksto
juodraštinį variantą.
1981-aisiais toks likimas ištiko
Valery Giscardą d'Estaingą - jį nugalėjo socialistas F. Mitterrandas, kuris ėjo Prezidento poste išbuvo dvi kadencijas - iki 1995 metų.
Birželį Prancūzijoje vyks parlamento rinkimai.