Didžiosios Britanijos laikraščiuose teigiama, kad socialistų
kandidato triumfas sekmadienio rinkimuose ir Graikijos balsuotojų
išreikštas griežto taupymo atmetimas žymi naują Europos finansų
krizės etapą, kuris gali būti pražūtingas.
Dienraštyje „The Times“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad
F. Hollande'o pergalė buvo lengvoji dalis, tačiau išspręsti Prancūzijos
problemas ir pažaboti Europos Sąjungos (ES) finansų krizę bus „kur
kas sudėtingiau“.
F. Hollande'o priešrinkiminį pažadą sukurti augimą
tuo pat metu subalansuojant Prancūzijos biudžetą iki 2017-ųjų
dienraščio analitikai įvertino kaip „drąsų eksperimentą nepaisyti
aritmetikos dėsnių“.
Žurnalistai kaip iliuziją apibūdino ir F.
Hollande'o idėją, kad didesnė vyriausybė ir ES fiskalinės drausmės
sutarties peržiūrėjimas gali padėti pasiekti vidaus ekonomikos
augimą ir išspręsti euro zonos krizę.
„Prancūzija konkurencingumą gali atgauti tik mažindama
išlaidas. To F. Hollande'as neišvengs“, - teigiama laikraščio
straipsnyje.
Kito centro dešiniųjų pakraipos laikraščio „The Daily
Telegrapgh“ žurnalistai F. Hollande'o idėjas įvertino dar kritiškiau.
Jie pasmerkė Prancūzijos ir Graikijos balsuotojus už tai, kad šie
pasirinko „lengviausią kelią“ ir patikėjo, kad krizę galima
išspręsti pasitelkus „kažkokį stebuklingą, neskausmingą sprendimą“.
Dienraštyje teigiama, kad Europoje įsigali „klastingas mitas“.
Verslo dienraščio „The Financial Times“ analitikai iš dalies
parėmė naująjį Prancūzijos lyderį, tačiau pabrėžė, kad jam teks
gerokai sumažinti viešąsias išlaidas. Dienraščio straipsnyje
teigiama, jog F. Hollande'o pergalė gali padėti pasiekti, kad dėmesio centru būtų ne taupymas, o augimas, tačiau tai bus įmanoma tik, jei jis palaikys gerus santykius su Vokietija.
„Naujajam Prancūzijos prezidentui neliks nieko kita, kaip tik
imtis skausmingų apkarpymų“, - įspėjama straipsnyje, tačiau jo
populiarumas, anot žurnalistų, turėtų suteikti jam daugiau veikimo
laisvės įgyvendinant reikalingas priemones.
Laikraščio „The Guardian“ žurnalistai mano, kad rinkimų
rezultatai reiškia, jog Europos taupymo priemonės veda prie
politinio teisėtumo krizės ES.
„Ši aklavietė labiausiai išryškėjo, kai Vokietijos kanclerė
Angela Merkel pirmadienį primygtinai pareikalavo,
kad Graikija laikytųsi gelbėjimo programos sąlygų, nors daugiau nei
60 proc. Graikijos elektorato balsavo už partijas, kurios toms
sąlygoms nepritaria“, - teigiama laikraščio straipsnyje.
Japonijos finansų ministras Jun Azumi antradienį įspėjo išrinktąjį
Prancūzijos prezidentą laikytis
fiskalinių reformų planų, praneša AFP.
Po F. Hollande'o pergalės rinkimuose Europoje įsivyravo nerimas,
jog naujasis lyderis išeikvos per daug lėšų, kad paskatintų
ekonomikos augimą.
„Mūsų pozicija nepasikeitė. Mes norime, kad Prancūzija darytų
tai, dėl ko buvo susitarta. Nežinau, ar F. Hollande'as iškart imsis
įgyvendinti tai, apie ką kalbėjo karštuose debatuose per rinkimų
kampaniją, tačiau manau, kad iš tiesų neįmanoma, jog Europos
valstybės išsižadėtų pastangų stiprinti savo biudžetus“, -
antradienį sakė J. Azumi ir pridūrė esąs „įsitikinęs, kad F. Hollande'as gerbs šiuos planus“.
F. Hollande'as prieš rinkimus žadėjo mažesnį taupymą ir didesnį
ekonomikos augimą, o tai sukėlė nerimą daugybei Europos lyderių,
kurie bijo, kad tokie Hollande'o ketinimai gali baigtis dar viena
regiono krize.
