„Penktadienį buvome informuoti, kad gerbiamoji Suu gavo savo
pasą. Jos pasas jau jos rankose“, - sakė buvusios politinės
kalinės vadovaujamos Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD)
atstovas Nyanas Winas.
66 metų kovotoja už demokratiją, kuri yra tapusi šios kovos
simboliu ir kuri pastaruosius du dešimtmečius beveik visą laiką
praleido namų arešto sąlygomis Jangone, planuoja kitą mėnesį
nuvykti į Oslą ir pagaliau asmeniškai atsiimti 1991 metais jai
paskirtos Nobelio taikos premijos.
Aung San Suu Kyi paraišką dėl kelionės dokumentų padavė
netrukus po to, kai per istorinius balandžio 1 dieną vykusius
papildomus rinkimus pateko į parlamentą. Šie rinkimai buvo laikomi
rimtu išbandymu reformoms, kurias vykdo chuntą pakeitusi naujoji
tariamai civilinė vyriausybė.
Be Norvegijos, jos kelionės planuose yra Didžioji Britanija,
kurioje ji daug metų gyveno su velioniu vyru ir dviem sūnumis. Į
Mianmarą ji grįžo 10-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Nyanas Winas sakė, kad kelionė įvyks birželio viduryje, kaip
ir tikėtasi.
Aung San Suu Kyi yra nužudyto nepriklausomybės didvyrio Aungo
Sano duktė. Jos motina Khin Kyi 1960 metais buvo paskirta
ambasadore Indijoje ir Nepale ir ji išvyko drauge su ja, o vėliau
gyveno Oksforde, Niujorke, Londone, Šimloje Indijoje. 1988 metų
balandį ji grįžo į Mianmarą pasirūpinti mirštančia motina ir
dėmesio centre atsidūrė kilus protestams prieš chuntą.
Nuo to laiko ji nebuvo išvykusi iš Mianmaro, nes baiminosi, kad
šalį dešimtmečius valdę generolai neleis jai grįžti.
Daug metų trukę Aung San Suu Kyi atsisakymai išvykti iš
šalies parodo jos nepalaužiamą nusistatymą nepaisyti
valdančiosios chuntos, kuri siūlė paleisti ją iš namų arešto,
kad ji galėtų būti su jau velioniu savo vyru Michaelu Arisu. Jis 1999 metais Didžiojoje Britanijoje mirė nuo vėžio.