Lenkijos vyriausybės pagyroms, kad neva tik jos dėka šalis išvengė krizės ir veržiasi į pirmaujančių ES šalių gretas, netikėtą smūgį sudavė buvęs finansų ministras profesorius Leszekas Balcerowiczius.
Profesorius pats sumokėjo už Varšuvos centre rodomą reklamą: besikeičiantys skaičiai akivaizdžiai demonstruoja, kaip auga valstybės užsienio skola.
Tai gerokai pritrenkia praeivius: toks skaitiklis tiksi nesustodamas, nes šalies skola kiekvieną minutė padidėja 100 tūkstančių, o per parą – bemaž 150 milijonų zlotų (123,8 mln. litų).
Bendros šalies skolos jau viršija 812 mlrd. zlotų (670 mlrd. litų). Tai reiškia, jog kiekvienam piliečiui tenka beveik po 22 tūkst. zlotų skolų našta (per 18 tūkst. litų).
Nori paskatinti dirbti
Užsakęs tokią reklamą L. Balcerowiczius aiškina siekiantis, kad premjero Donaldo Tusko vyriausybė, užuot kalbėjusi, imtųsi rimtų darbų – pradėtų būtinas reformas ir sumažintų išlaidas.
„Jei skolos ir toliau didės tokiu greičiu, tikrai niekada netapsime ekonomikos stebuklų šalimi”, – tvirtino profesorius.
Jam pritaria ir daug įtakingų ekonomistų, kritikuojančių vyriausybę dėl išpūstos administracijos, reformų vilkinimo, lėto ir neišsamaus profesinių privilegijų naikinimo.
D. Tuskas iš pradžių mėgino atsikirsti, neva jo ministrų kabinetas nėra kaltas dėl šių skolų, nes jas paveldėjo iš ankstesnių vyriausybių.
Vėliau premjeras ėmė girtis, kad jo vyriausybė pirmoji ryžosi ilginti pensinį amžių, mažins privilegijas kunigams, policininkams, rengia kitus ambicingus planus.
Ragina pašalinti reklamą
Apžvalgininkai spėja, kad D. Tuskas siekė šią reklamą pašalinti dėl to, jog nekristų į akis užsienio turistams, po mėnesio suvažiuosiantiems į Europos futbolo čempionato finalo varžybas Varšuvoje.
Kadangi L.Balcerowiczius nepakluso neoficialiems raginimams liautis visiems skelbti valstybės skolas, į jį prieš kelias dienas atviru laišku kreipėsi dabartinis finansų ministras Jacekas Rostowskis.
Jis paprašė pašalinti reklamą, nes ji esą savo paskirtį atliko – privertė politikus ir visuomenę susimąstyti apie šalies finansų būklę.
Vyriausybė neva jau padarė rimtas išvadas ir paruošė planą, pagal kurį 2016 metais pirmą kartą po socialistinės epochos biudžeto pajamos būtų didesnės už išlaidas.
J.Rostowskis tolesnį skolos skelbimą pavadino beprasmiu ir palygino su Ezopo pasakėčia apie piemenį, mėgusį juokais gąsdinti kaimiečius ateinančiu vilku. Kai vilkas iš tiesų užpuolė avių bandą, kaimiečiai į pagalbą neatėjo, nes pamanė, jog piemuo vėl juokauja.
Sulaukė pritarimo
Tačiau L. Balcerowiczius dabartiniam finansų ministrui atkirto, jog vyriausybės veiksmai kol kas neužtikrina, kad skolų augimo greitis sulėtės.
Tad ir reklamos pašalinti jis neketina.
Profesorių užstojo garsūs vietos ekonomistai Witoldas Orlowskis ir Ryszardas Petru, pareiškę, jog valstybės skolų problema kol kas nėra rimtai sprendžiama ir tebekelia grėsmę šalies raidai.
Trijose vyriausybėse ėjęs finansų ministro, o vėliau 7 metus – Centrinio valstybės banko prezidento pareigas L. Balcerowiczius yra laikomas itin autoritetingu ekonomikos specialistu, jis kviečiamas skaityti paskaitų daugelyje užsienio šalių.
1989-aisiais šaliai atsikračius komunizmo, finansų ministru paskirtas L. Balcerowiczius įvykdė vadinamąją šoko reformą, padėjusią valstybei greitai ir sėkmingai pereiti prie rinkos ekonomikos taisyklių.
Lietuva neatsilieka
* Skolų skaičiuoklės kol kas nėra nė viename Lietuvos mieste, tačiau skolos auga lyg ant mielių.
* Dar 2010-ųjų pabaigoje valstybės skola siekė 36,588 mlrd., po metų – jau 41,772 mlrd. litų.
* 2011-ųjų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui tenkanti valstybės skola viršijo 13 tūkst. litų.