„Mes siūlome suformuoti vienybės vyriausybę, kuri apjungtų
proeuropietiškas jėgas“, - žurnalistams išėjęs iš
prezidentūros sakė 55-erių E. Venizelosas, pasak kurio ši užduotis
„nėra lengva“, tačiau „įmanoma“.
„Akivaizdu, kad žmonės nori stabilumo ir siekia išvengti naujų
rinkimų“, - sakė buvęs finansų ministras, dalyvavęs derybose dėl
Graikijos antrosios tarptautinės finansinės pagalbos išmokos.
E. Venizelosas turės per tris dienas rasti sąjungininkų po to, kai
žlugo ankstesnės pastangos sudaryti koalicijas, kurių ėmėsi
tvirčiausias pozicijas parlamente užsitikrinę konservatoriai, o
vėliau - antroje vietoje per rinkimus likę radikalūs kairieji.
Socialistų lyderis 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku
pradėjo derybas su Demokratine kairiųjų partija, o penktadienio
rytą numatytas jo susitikimas su pagrindiniais jo partijos varžovais
ir buvusiais koalicijos partneriais konservatyviąja Naujosios
demokratijos partija.
Vis tik mažai tikėtina, kad E. Venizelosui, kurio partija PASOK
užėmė trečią vietą rinkimuose, pavyks sudaryti koaliciją.
Jei E. Venizelosui nepasiseks suburti koalicijos, Graikijos
prezidentas bus priverstas paraginti visas partijas suformuoti
„vienybės“ vyriausybę. Jei to nepavyks padaryti iki gegužės 17
dienos, teks rengti naujus rinkimus.
Sekmadienį rinkėjai nubaudė ir PASOS, ir „Naująją
demokratiją“, kurios drauge dirbdamos koalicijoje mainais į
tarptautines paskolas ėmėsi griežtų biudžeto išlaidų taupymo
priemonių.
Po sekmadienio rinkimų „Naujoji demokratija“ ir PASOK, kurios
žadėjo tęsti reformas dėl deficito mažinimo, 300 vietų
parlamente drauge turi tik 149 vietas, kurių nepakanka jų ankstesnei
technokrato Luco Papademoso valdančiajai koalicijai
pratęsti.
Tarp tų 149 vietų yra 50 papildomų mandatų, kurie skiriami
daugiausiai balsų gavusiai partijai, šiuo atveju - „Naujajai
demokratijai“. Ankstesniame parlamente koalicija turėjo 201 vietą.
Likusias vietas naujajame parlamente - 151 - turi partijos,
kampanijos metu reiškusios nepritarimą taupymo programai, pradedant
kraštutinių kairiųjų grupėmis, tokiomis kaip komunistai ir
„Syriza“, ir baigiant neonacių „Auksine aušra“ („Chrysi Avyi“),
gavusia 21 vietą.
Tačiau, atsižvelgiant į nesuderinamus šių partijų programų
skirtumus, pakartotiniai rinkimai yra beveik neišvengiami.
„Ko gero, po dviejų mėnesių rengsime kitus rinkimus“, net ir
tuo atveju, jeigu pavyks suformuoti vyriausybę, sakė Komunistų
partijos lyderė Aleka Papariga.
E. Venizelosui ir Naujosios demokratijos lyderiui Antoniui Samarui
pareiškus, kad bus siekiama ekonominį augimą skatinančių
priemonių, Europos Sąjunga (ES) pasiuntė nedviprasmišką signalą,
kad Graikija privalo laikytis biudžeto išlaidų mažinimo ir
reformų įgyvendinimo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė siekdama
ES ir TVF finansinės pagalbos.
„Paskolos sutartis yra nuolat persvarstoma iš naujo, kas du
mėnesius mes turime naują jos tekstą ir naujas sąlygas“, - sakė
E. Venizeloso partijos kolegoms.
Pakitusi kalba primena „Syriza“ lyderio Alexio
Tsipro retoriką, kad didžiulį pasipriešinimą taupymo
priemonėms parodęs sekmadienio balsavimas „akivaizdžiai anuliavo
paskolos sutartį ir ES bei TVF duotus pažadus“.
Tačiau kreditoriai perspėjo, kad nauja paskolos išmoka, kurios
laukiama ketvirtadienį, gali būti paskutinė, jeigu Atėnai
išsižadės savo pažado vykdyti reformas, ir pasėjo abejonę dėl
Graikijos ateities euro zonoje.
Vienas ES pareigūnas Briuselyje naujienų agentūrai AFP
pareiškė, kad ketvirtadienį, kaip tikėtasi, Graikija gaus 4,2
mlrd. eurų išmoką, tačiau likęs 1 mlrd. eurų bus sulaikytas iki
pirmadienio.
Trečiadienio vakarą susitikę euro zonos pareigūnai „nusprendė
palikti sprendimą dėl vieno milijardo eurų išmokos priimti euro
grupei pirmadienį“, - sakė šaltinis, kalbėdamas apie euro zonos
finansų ministrų grupę.
Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas
Asselbornas įspėjo Atėnus, kad tolesnių
išmokų likimas priklauso nuo to, ar Graikija suformuos stabilią
vyriausybę.
„Turime pasakyti Graikijos žmonėms, kad padėtis sudėtinga,
kad nė viena Europos Sąjungos šalis negalės skirti graikams nė
dalelės 130 mlrd. eurų sumos, jeigu šalyje nebus veikiančios
vyriausybės, kuri paisytų taisyklių ir tvarkytų skiriamus
pinigus“, - pareiškė jis trečiadienį.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį, sakydama kalbą
Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose, pareiškė, kad nėra
„stebuklingos kulkos“, kuri išspręstų Europos skolų krizę.
Jos pasisakymas buvo skirtas išrinktajam Prancūzijos prezidentui
Francois Hollande'ui, kuris siūlo krizę mažinti
pagal ekonominio augimo skatinimo modelį, ir Graikijai, kurios
lyderiai naudojasi F. Hollande'o pergale rinkimuose kaip svertu,
reikalaujant persiderėti dėl finansinės pagalbos sąlygų.