Pareigūnas dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ taip pat sakė,
kad pasitraukimas iš euro zonos padarytų didesnį poveikį pačiai
Graikijai negu kitoms šio bloko šalims.
„Graikijai pasekmės būtų daug sunkesnės negu likusiai euro
zonos daliai, - aiškino J. Weidmannas. - Manau, per daug paprasta
galvoti, kad Graikijos problemos būtų išspręstos palikus euro
zoną.“
Graikijos politiką apėmė sumaištis, kai per parlamento
rinkimus visuomenė sustiprino ultrakairiąsias ir ultradešiniąsias
jėgas, atimdama parlamentinę daugumą iš nuosaikesnių partijų,
kurios palaiko skausmingas biudžeto išlaidų taupymo priemones,
pasižadėtas vykdyti pagal Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio
valiutos fondo (TVF) Atėnams suteiktų finansinio gelbėjimo išmokų
sąlygas.
Savo ruožtu Graikijos prezidentas Carolos Papouliasas planuoja šeštadienį paraginti šalies
politines jėgas pradėti paskutines derybas ir suformuoti nepaprastąją vienybės vyriausybę; tokiu būdu būtų išvengta naujų rinkimų, kai pagrindinėms partijoms nepavyko sukurti
darbingos koalicijos.
Smarkiai įsiskolinusi Graikija itin susipriešinusi dėl
griežtų valstybės išlaidų taupymo priemonių, įvestų pagal
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) suteiktų
finansinio gelbėjimo paketų sąlygas; ši krizė kelia pavojų, kad
šalis bankrutuos ir pasitrauks iš 17 narių turinčios euro zonos.
Socialistų partijos PASOK lyderis Evangelos Venizelosas penktadienį pranešė, kad jo naujausias mėginimas
suformuoti vyriausybe baigėsi nesėkme, nes radikali kairioji partija
„Syriza“ atsisakė dėtis prie taupymo priemones palaikančios
koalicijos su socialistais ir konservatoriais.
E. Venizelosas buvo jau trečios partijos vadovas, nesėkmingai
mėginęs sukurpti vyriausybę po rinkimų, kuriuose neatsirado
aiškaus nugalėtojo.
„Ketinu (šeštadienį) informuoti respublikos prezidentą ir
tikiuosi, kad per susitikimą su C. Papouliasu kiekviena partija
prisiims atsakomybę“, - E. Venizelosas sakė žurnalistams Atėnuose.
Vėliau valstybės vadovas tikriausiai paragins partijų lyderius
suformuoti nacionalinio gelbėjimo vyriausybę. Jeigu partijos
nesusitars dėl kompromiso iki ateinančio ketvirtadienio, turės
būti skelbiami nauji rinkimai.
„Jeigu Atėnai nesilaikys savo žodžio, ką gi, tai bus
demokratinis sprendimas. Rezultatas būtų toks, kad nebeliktų
pagrindo teikti tolesnę finansinę pagalbą“, - pareiškė
J.Weidmannas, kurio komentarai atkartojo nuomonę, kurią anksčiau
yra išsakęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Guidas
Westerwelle (Gvidas Vestervelė).
„Šalys donorės taip pat turi save pateisinti savo gyventojų
akyse“, - pažymėjo J.Weidmannas.
Pasak jo, ECB turėtų laikytis savo mandato kainų stabilumui
užtikrinti, ir šį banko mandatą keisti būtų „pavojinga“.
Tuo tarpu naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas Francois
Hollande'as (Fransua Holandas) ragino ECB labiau palaikyti ekonomikos
augimą.
J.Weidmannas neužsiminė, ar ECB artimiausiu laiku galėtų vėl
imtis intervencijų vertybinių popierių rinkoje, tačiau sakė, kad
kol kas per anksti atsisakyti banko nepaprastųjų palaikymo
priemonių - nors dėl šito vis tiek turėtų būti tariamasi.
Jis taip pat kritiškai vertino tikimybę, kad Europos finansinio
gelbėjimo fondas suteiks kokią nors tiesioginę pagalbą euro zonos
bankams.
„Subendrinti grėsmes, šalims neatsisakius nacionalinio
suverenumo - tai susilpnintų stabilumo pamatą“, - pabrėžė
J.Weidmannas.
J.Weidmannas šeštadienį perspėjo F.Hollande'ą nesiekti keisti
ECB įstatų arba ES fiskalinės drausmės pakto sąlygų.
„Bet kokie (ECB) statuto pakeitimai būtų pavojingi“, - atsakė
J.Weidmannas, paklaustas apie F.Hollande'o per rinkimų kampaniją
išsakytą pasiūlymą leisti ECB imtis priemonių ekonomikai skatinti
arba tiesiogiai skolinti valstybėms.
„Darbo vietos ir ekonomikos augimas yra prekybos rezultatas.
Centriniam bankui geriausiai tinka prisidėti prie (ES bendrosios)
valiutos stabilumo“, - pridūrė jis.
Komentuodamas F.Hollande'o per rinkimų kampaniją duotus pažadus
iš naujo derėtis dėl Europos fiskalinės drausmės pakto,
J.Weidmannas pažymėjo, kad šiuos reikalavimus „aiškiai būtina
atmesti“.
„Europoje įprasta laikytis sutarčių, kurias pasirašėte“, -
pastebėjo jis.
F.Hollande'as per savo kampaniją sakė, kad išrinktas į
prezidento postą palaikytų priemones, kurios galėtų padėti
išjudinti vangiai atsigaunančias Europos šalių ekonomikas.
J.Weidmannas pažymėjo: „Žinau, kad naujasis madingas žodis yra
„augimas“... Visa patirtis rodo, kad per didelis įsiskolinimas yra
kliuvinys augimui. (Pastangos) su skolomis kovoti skolinantis tiesiog
neišdegs.“
Kalbėdamas apie infliaciją, Vokietijos centrinio banko vadovas
laikėsi tvirtos pozicijos: „Ši kelias pavojingas - privalome
nekartoti praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio klaidų. Infliacija
yra socialiai nesąžininga ir neištrauks mūsų iš krizės.“