Ispanijoje daugybė šūkius
skanduojančių judėjimo aktyvistų
šeštadienį išėjo į gatves, minint protestų prieš ekonominį
neteisingumą, vėliau išplitusių visame pasaulyje, pirmąsias
metines.
Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Madrido centrinėje
Saulės Vartų aikštėje - simbolinėje šio judėjimo prieš
nelygybę, didžiulį nedarbą ir biudžeto išlaidų taupymo
priemones, sukrėtusio valdžios sluoksnius, lopšį.
Daugelis demonstrantų kelias valandas žygiavo atskiromis
kolonomis iš visų krypčių ir nepaisė oficialaus perspėjimo, kad
jie turi išsivaikščioto po 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku.
Vidurnaktį, kaip žadėjo, aktyvistai iškėlė rankas į viršų
ir minutę tylėjo, o po to pradėjo skanduoti „Taip, mes galim“,
demonstruodami nepaklusnumą.
Sekmadienį paryčiais keli tūkstančiai protestuotojų tebebuvo
likę aikštėje, apsupti daugelio policijos automobilių, sustatytų
aplinkinėse gatvėse.
Madrido policija apskaičiavo, kad per visą šeštadienį
protestuose dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių.
Antrajame didžiausiame šalies mieste Barselonoje, policijos
duomenimis, demonstrantų buvo iš viso apie 45 tūkst., o
organizatoriai nurodo, kad į gatves buvo išėję 220 tūkst.
žmonių.
Eitynės, surengtos 80 Ispanijos miestų, pradėjo keturias dienas
truksiantį protestų maratoną, kuris baigsis gegužės 15 dieną,
minint „Pasipiktinusiųjų“ judėjimo susikūrimo metinių datą.
Judėjimas, kurio akcijos daugiausiai organizuojamos per
socialinius tinklus, įkvėpė virtinę panašių protestų nuo
Didžiosios Britanijos iki Jungtinių Valstijų, kuriose susikūrė
judėjimas „Užimkime Volstritą“ (Occupy Wall Street).
„Mes niekada nesiliovėme egzistavę. Mes ne grįžome - mes
nebuvome išėję“, - Barselonoje sakė viena 25 metų slaugos
internė, pridūrusi, kad planuoja naktį praleisti miesto aikštėje.
Barselonos rotušė atrodė pasiruošusi kurį laiką toleruoti
protestuotojų stovyklą, tačiau Madrido valdžia tvirtino
neleisianti, kad pasikartotų pernai mėnesį gyvavusi didžiulė
stovykla Saulės Vartų aikštėje, kurioje netgi veikė bufetas,
vaikų darželis ir biblioteka.
Ispanijos konservatyvioji vyriausybė, vadovaujanti šaliai nuo
pernai gruodžio, suteikė leidimą „pasipiktinusiesiems“ mitinguoti
Saulės Vartų aikštėje penkias valandas šeštadienį, taip pat po
dešimt valandų tris tolesnes dienas.
Praėjus metams po šio judėjimo susikūrimo Ispanijos žmonėms
priežasčių protestuoti dar padaugėjo: šalį apėmusi recesija,
bendras nedarbas siekia 24,4 proc., o jaunimo iki 25 metų grupėje -
52 procentų. Tuo tarpu biudžeto išlaidas vyriausybė šiemet jau
sumažino 30 mlrd. eurų.
„Esame čia, nes tebepykstame dėl diržų veržimo politikos,
kurią mums primeta ekonomikos elitas“, - sakė Madride surengtame
mitinge dalyvavęs 21 metų filosofijos studentas Victoras Valdesas.
Tuo tarpu 23 metų biuro darbuotoja Marina Santos sakė: „Svarbu
parodyti, kad vis dar čia esame; kad yra tūkstančiai žmonių,
norinčių permainų ir pasiryžusių jų siekti.“
Mergina nešė pačios pasigamintą plakatą su užrašu „Kitoks
pasaulis įmanomas“, žygiuodama Saulės Vartų aikštėje, tratant
protestuotojų būgnams.
Po to, kai pernai birželio 12 dieną buvo išardyta
„Pasipiktinusiųjų“ stovykla Saulės Vartų aikštėje, šis
judėjimas rengė daugiausiai taikius protestus ir aktyvistų sueigas,
tačiau susidomėjimas šiais protestais išblėso.
Kritikai argumentuoja, kad šis judėjimas nepadarė beveik jokio
poveikio, išskyrus mitingų organizavimą.
Alikantės universiteto sociologijos profesorius Antonio
Alaminosas sakė, kad „pasipiktinusieji“
nesugebėjo tapti organizuota jėga ir tik reiškė nepasitenkinimą,
kylantį iš socialinių ir ekonominių nepriteklių, tačiau be
konkrečios ideologijos.
„Rezultatas: daugybė mažų, palyginti menkai susijusių
grupuočių, kurios nebesudaro visuomenės judėjimo“, - aiškino jis.