Nauja tragiška mada Italijoje – nusižudyti. Kas atsitiko gyvenimą mylinčių italų šaliai, kurią šiurpina savižudžių statistika? Kaltinti reikia ne tik krizę.
Italijos premjeras Mario Monti ne veltui vadinamas technokratu. Baigėsi tie Silvio Berlusconi valdymo laikai, kai pinigais valdžia taškėsi į kairę ir į dešinę.
M. Monti įjungė kitą režimą – įsakė taupyti. O kad šis režimas veiktų, M. Monti įsuko efektingai veikiančią XXI amžiaus giljotiną: mokesčių išieškojimo bendrovę „Equitalia”.
Ne vienas italas, radęs pašto dėžutėje laišką su šios įstaigos logotipu, pamano – štai jis, mirties nuosprendis.
Liūdnas įvaizdžio pokytis
Šį pavasarį Italiją sunku atpažinti. „Bel Paese”, gražiąja šalimi poetų ir keliautojų vadinta valstybė, po truputį tampa savižudžių pusiasaliu.
Šalies įvaizdis nenumaldomai keičiasi. Nuolat linksmi, amžinai laimingi, serenadas traukiantys italai? Nebent filmuose.
Tokių gal ir buvo, bet tik iki tos dienos, kai vyriausybės vadovu tapo profesorius metaliniu žvilgsniu M. Monti.
Kai kurie Italijos žinių portalai netgi įsteigė naują skiltį: dienos savižudžiai. Ji šiuo metu yra viena skaitomiausių.
Ją kas rytą peržvelgia visi: vos galą su galu suduriantys bedarbiai ir didelių bendrovių vadovai, kuriuos į darbą vis dar veža tarnybinis automobilis.
Žudosi daugiau ar mažiau visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai: smulkieji verslininkai ir direktoriai, pensininkai ir darbdaviai. Ypač vyrai, bet neatsilieka ir moterys. Pagyvenę ir visiškai jauni. Vienišiai ir išlaikantys gausias šeimas.
Per keturis šių metų mėnesius Italijoje nusižudė 32 verslininkai. Kas trečią dieną – po lavoną.
Pridėjus bedarbius, pensininkus, kuriems sumažintos išmokos, ir savižudžius, nepalikusius atsisveikinimo laiško, išeitų bemaž po vieną savižudį per dieną.
Štai kokia ji dabar – nerūpestingoji linksmuolė Italija, šalis, kurioje visada šviečia saulė.
Antras kartas nemeluoja
Savaitraščio „L’Espresso” portalo skaitiklis, skiltis „Tyliosios skerdynės”, tiksi nesustodamas.
Paskutinis įrašas – gegužės 7 dieną: Vičencoje, viename turtingiausių Šiaurės Italijos miestų, nekilnojamojo turto agentūros direktorius ankstų rytą pasikorė miesto parke.
Dieną prieš – dar šiurpesnė drama Leko mieste: 50 metų verslininkas jau spurdėjo kilpoje, tačiau nuo mirties jį išgelbėjo 15 metų duktė. Paauglė laikė pakėlusi tėvo kūną, kol atskubėjo motina ir išlaisvino savižudį.
Kiek gyvens šis vyras? Psichologai didelių vilčių nesuteikia, nes pirmą kartą pabandęs paprastai pakelia prieš save ranką dar kartą.
Taip atsitiko Neapolyje: nekilnojamojo turto agentas 52 metų Diego Peludo pabandė iššokti per darbovietės pastato langą, tačiau jį išgelbėjo policija.
Neilgam. Po savaitės Diego iššoko per namų langą iš aštuntojo aukšto. Šįsyk mirties planas įgyvendintas sėkmingai.
„Tyliųjų skerdynių” skaitymas tarsi kraupus siaubo filmas. Vieni nuvažiuoja į nuošalų parką ir klausydamiesi automobilyje mėgstamo dainininko Fabrizio De Andre dainų paleidžia sau kulką į kaktą. Kiti šoka per langą. Dar kiti pasikaria.
Šį pavasarį Italijoje buvo ir tokių, kurie savižudybę surežisavo kaip tragišką protesto aktą.
„Norėjote mano mirties – džiaukitės”, – taip, regis, reikia suprasti 58 metų mūrininko tragediją Bolonijoje prieš Nacionalinės mokėjimo agentūros filialą.
Agentūros laišką su reikalavimu sumokėti baudas ir mokesčius gavęs vyras užsirakino automobilyje ir pats save padegė.
Pinigai grįžta kraujo puta
Tad kodėl šį pavasarį masiškai žudosi italų verslininkai? Juos slegia skolos? Byra verslas? Jie nenori dirbti?
Stereotipas apie tingintį italą Lombardijoje, Pjemonte, Venete jau nepopuliarus. Skaičiai pernelyg akivaizdūs: nelabai didelio Vičencos miesto ir apylinkių metų eksportas siekia 13 milijardų eurų (45 mlrd. litų). Tai daugiau nei metinis Lietuvos nacionalinis biudžetas.
Tačiau būtent turtinguose pramoniniuose šalies rajonuose italai dairosi kilpos arba pistoleto.
Ekonominiai įmonių rodikliai iš tiesų suprastėjo, tačiau verslą smaugia ne mažėjantis vartojimas ir netgi ne iš bankų paimti kreditai. Savižudybių bumą įsuko skolos valstybei. Ir naujas požiūris į mokesčius.
Dar visai neseniai buvęs premjeras S. Berlusconi aiškino, kad mokesčiai yra beprotybė, kurios reikia vengti. Premjeras M.Monti šią nuostatą apvertė aukštyn kojomis: nemokantys mokesčių tampa valstybės priešais. Mirtinais priešais.
„Svarbiausia žinia, kurią norėjome paskelbti mokesčių vengėjams, buvo ši: nesitaikstysime su fiskalinės drausmės pažeidėjais”, – „Lietuvos rytui” aiškino Italijos nacionalinės mokėjimo agentūros generalinis direktorius Attilio Befera.
Šis valdininkas 2011 metais į iždą grąžino 12,7 mlrd. eurų (43 mlrd. 815 mln. litų). O tai – visų laikų Italijos ir ES rekordas!
Žudo ne minusas, o pliusas
Tačiau yra ir kitas rekordas – 32 šių metų pradžioje nusižudę verslininkai.
Mokesčių išieškojimo agentūra „Equitalia” šienauja tarsi giljotina. Svarbiausias šios įstaigos veiksmas – daugyba.
„Equitalia” nelaukia: mokestiniai įsipareigojimai dvigubinami, trigubinami per trumpą laiką. Vakar valstybei buvai skolingas 1000 eurų, šiandien – jau 5 tūkst., rytoj – 15 tūkst. eurų.
Dar po kurio laiko laukia parko suoliukas, „Caritas” dubuo arba virvė.
72 metų neapolietis Pietro Paganelli turėjo nedidelę laivų remonto įmonę. Iš kelių šimtų Italijos verslą smaugiančių mokesčių jis pamiršo sumokėti tik du – atliekų surinkimo ir darbuotojų socialinio draudimo.
Iš pradžių „Equitalia” pareikalavo 30 tūkstančių eurų (maždaug 100 tūkst. litų). Paskui prisipažino, kad klydo, ir sumažino perpus. Galiausiai areštavo verslininko sūnaus butą.
„Orumą vertinu labiau už gyvenimą”, – parašė laiškelį Pietro ir paleido sau kulką į smilkinį.
Verslo vyrai Italijoje žudosi ne tik dėl skolų valstybei. Žudosi ir dėl valstybės skolų verslui.
Šiaurės Italijos Vigoncos mieste savo kabinete nusišovė „Eurostrade Vigonza” direktorius Giovanni Schiavonas.
Jo kelių remonto įmonė užsakymų stoka nesiskundė. Kur gi tragedija? G.Schiavono užsakovai buvo valstybės įmonės.
„Mano vyrą nužudė ne minusas, o pliusas, – pasakoja G.Schiavono našlė Daniela.
„Valstybė jam buvo skolinga apie 200 tūkst. eurų (700 tūkst. litų). Jis kantriai laukė šių pinigų, kol suprato: ilgiau laukti nebeįmanoma. Mintis, kad nebeturės iš ko sumokėti savo darbuotojams, jam buvo nepakeliama.”
Savižudžiai – valstybės aukos?
Balta spalva – tai pralaimėjimo ženklas. Iškelta balta vėliava reiškia nuolankų priešininko jėgos pripažinimą.
Net labiausiai įsiūčio ir neapykantos priešui apimtas generolas paprastai sustabdo kariauną, pamatęs baltą vėliavą.
Vyrų, sūnų, brolių, tėvų netekusios Italijos moterys praėjusią savaitę Bolonijoje iškėlė baltas vėliavas. Europos žiniasklaida jas pakrikštijo baltosiomis našlėmis.
Giuseppe Campaniello – simpatiško mūrininko, kuris susidegino gavęs „Equitalia” pranešimą, našlė Tiziana Marrone ėjo nebylių eitynių priekyje.
Prieš Nacionalinės mokėjimo agentūros būstinę, kur susidegino jos vyras, moteris padėjo gėlių ir perskaitė pavardes tų, kurie neatlaikė valstybės paskelbto karo.
„Mūsų vyrai nesirgo depresija. Jie nebuvo ir bepročiai. Priešingai, jie labai aiškiai suvokė, kas jų laukia.
Jie paprasčiausiai suprato, kad nėra jokios išeities. Bet ne jie patys pasirinko mirtį. Kai kas jiems nepaliko kito kelio”, – kalbėjo savižudžio žmona.
T. Marrone kalbėdama apie savo susideginusį vyrą ir kitus savižudžius pavartojo terminą „morti di stato” – žuvusieji dėl valstybės kaltės.
Šitaip Italijoje vadinami žmonės, kurie gyvybę prarado dėl valstybės aplaidumo ar tiesioginės institucijų kaltės.
Pavyzdžiui, lėktuvo DC-9 katastrofa ties Ustikos sala 1980 metais nusinešė 81 žmogaus gyvybę. Teismas po tris dešimtmečius trukusio tyrimo nutarė, kad nelaimės kaltininkės yra Transporto ir Gynybos ministerijos.
Valstybės aukų artimiesiems šios žinybos sumokėjo 100 milijonų eurų (345 mln. litų) kompensaciją.
Gėdos jausmas – pavojingas
Baltosios našlės kol kas nereiškia jokių reikalavimų valstybei. „Equitalia” ir toliau siuntinėja patrigubintas baudas. Tiesa, tai vienur, tai kitur girdėti nerimo ir pasipiktinimo balsai.
Pavyzdžiui, Neapolyje kažkas apskaičiavo, kad pastaruoju metu mokesčių išieškojimo agentūra nužudė daugiau gyventojų negu Kampanijoje siautėjanti mafija „Camorra”.
Bolonijoje susideginęs mūrininkas, matyt, bus pripažintas fiskalinio terorizmo kankiniu. Valdžia svarsto, ar nereikėtų savižudybės vietoje įrengti atminimo lentą. Psichologai siūlo burtis į „Equitalia” aukų asociaciją.
Paskelbusi karą nesąžiningiems M. Monti vyriausybė regi priešingą rezultatą: sukčiai ir stambūs mokesčių vengėjai ir toliau sau ramiai gyvena.
Jie samdosi brangius advokatus, perkelia turtą į užsienį, registruoja jį svetima pavarde.
O žudosi tik tie, kuriuos graužia nerimas ir gėdos jausmas. Žudosi sąžiningieji, tie, kurie moka mokesčius, bet kartą suklupę nebegali atsitiesti. Nepajėgia atsispirti gniuždančiai „Equitalia” baudų daugybos giljotinai, nes neturi pinigų teisinei pagalbai.
Italijoje vyrams savižudybė – geresnė išeitis nei gyvenimas socialinės gėdos gniaužtuose. Gėdos jausmas kartais tampa mirtinai pavojingas.
Vyriškumo garbės kodeksas – tai garbinga ir neišvengiama pareiga aprūpinti savo šeimą, savo darbuotojus. Tad nebeišgalintys to padaryti vyrai traukiasi. Iš visuomenės ir iš gyvenimo.
Italijos rodikliai – vis dar vieni geriausių
* Savižudybių bumas Italijoje – liūdna ir labai netikėta naujiena visai Europai. Dar visai neseniai šios šalies gyventojai garsėjo kaip labiausiai gyvenimą mylintys europiečiai.
* Italijoje savižudybių skaičius 100 tūkstančių gyventojų buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje – vos 5 (2005–2009 metų „Eurostat” tyrimo duomenys).
* Italijoje savižudybės dažnesnės turtinguose pramoniniuose šiaurės regionuose. Pavyzdžiui, Friulio regionui teko 9,2 tragedijos 100 tūkst. gyventojų.
* Tai beveik dvigubai daugiau negu visoje Italijoje ir beveik penkis kartus daugiau negu Kampanijoje. Čia žmonės labiausiai vertina gyvenimą, nes savižudybių rodiklis – vos 2,3 100 tūkst. gyventojų.
* Naujausi duomenys rodo, kad per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius sparčiausiai augo šiaurės rytuose. Čia pasitraukusių iš gyvenimo savo noru padaugėjo 40 proc.
* JAV ir britų mokslininkai, tyrę savižudybių augimo tendencijas dešimtyje Europos valstybių, 2007–2009 metais nustatė, kad savižudybių skaičius tarp darbingo amžiaus žmonių padidėjo beveik visose tirtose šalyse.
* Mokslininkų teigimu, beveik nėra abejonių, kad tai susiję su ekonomikos krize ir jos padariniais.
* Liūdnoje Europos savižudžių statistikos lentelėje absoliuti lyderė ir toliau lieka Lietuva: 31,5 savižudybės atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje dažniausiai žudosi 45–59 metų vyrai ir moterys.
* Antrojoje vietoje buvo Vengrija (21,9 savižudybės atvejo), trečiojoje – Latvija (20,3). ES vidurkis siekė 10,3 savižudybės atvejo 100 tūkst. gyventojų.
* Tiesa, pernai ypač išaugo – net 40 proc. savižudybių skaičius prie bankroto slenksčio atsidūrusioje Graikijoje. Padidėjimą lėmė smarkiai išaugęs nedarbas, skolos, staigus susirgusių depresija (nuotr.) skaičiaus ūgtelėjimas.