Žiniasklaidos susidomėjimas turi pagrindą – jauno vyro pavardė atsidūrė skandalo, į kurį įsivėlusi Romos katalikų bažnyčia ir apie kurį diskutuoja net Nyderlandų politikai, centre. H. Heithuisas, beveik visą savo gyvenimą praleidęs katalikiškuose vaikų namuose ir internatuose, ten buvo ne tik seksualiai išnaudojamas. Bažnyčia įsakė jaunuolį kastruoti, kad išgydytų jo „homoseksualumą“, rašo 20min.ch.
Gali būti, kad nelaimingasis H. Heithuisas buvo tik viena iš daugelio kastracijos aukų. Tai teigia žurnalistas Joepas Dohmenas, kovo viduryje iškėlęs į viešumą šią istoriją olandų laikraštyje „NRC Handelsblad“. J. Dohmenas rado įrodymus dar apie dešimt panašių atvejų, tačiau negalėjo pateikti oficialių tą įrodančių dokumentų. „Turėtų būti kur kas daugiau tokių atvejų, - sakė žurnalistas. - Bet labai abejotina, ar aukos – šiuo metu jau labai seni žmonės – dar galėtų kreiptis dėl nusikaltimo.“
Kad H. Heithuiso atvejis – tik ledkalnio viršūnė, liudija dviejų chirurgų, apklaustų medicinos istorijos profesoriaus Marto van Lieburgo, pasisakymai. Profesorius balandį Nyderlandų parlamente aiškino, kad chirurgus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje kastruoti homoseksualius jaunuolius ir vyrus vertė katalikų vyskupas. Negana to, kunigai privalėjo homoseksualius jaunuolius tiesiogine to žodžio prasme nuo klausyklos langelio nusiųsti pas chirurgą.
H. Heithuiso atvejis sulaukė didelio politikų dėmesio, nes meta įtarimų šešėlį ant Deetmano komisijos, tyrusios dešimtis tūkstančių seksualinio išnaudojimo atvejų Katalikų bažnyčioje nuo 1945 iki 2010 m., veiklos. Nors komisijai raštu buvo pranešta apie H. Heithuiso atvejį, 2011 m. gruodį pateiktoje komisijos ataskaitoje jis nebuvo paminėtas. Taip pat komisijos dėmesio nesulaukė įtarimų keliantis Victoro Marijneno vaidmuo. Tuometės Katalikų liaudies partijos politikas, o vėliau – ir ministras pirmininkas iki 1959 m. sėdėjo internato, kuriame buvo seksualiai išnaudojamas H. Heithuisas ir dešimtys kitų moksleivių, valdyboje. Pasak žurnalisto J. Dohmeno, 1958 m. V. Marijnenas nurodė suteikti malonę vienuoliams, kurie buvo nuteisti už seksualinę prievartą.
Nežmoniškas elgesys su mokiniu H. Heithuisu nebūtų iškilęs į dienos šviesą, jeigu ne Corneliusas ir Ijsbrandas Rogge. Broliai, kuriems dabar 79 ir 82 metai, susipažino su H. Heithuisu 1957 m. Kastracijos fiziškai ir psichiškai suluošintas jaunas vyras jiems papasakojo sukrečiančią savo gyvenimo istoriją, apie tai, kaip jis augo katalikiškose prieglaudose. Apie tai, kaip Harreveldo internate tarp 1951 ir 1954 m. jis nuolat buvo seksualiai išnaudojamas. Apie tai, kaip 1956 m. pradžioje jis galiausiai ėmė protestuoti ir įskundė kunigų elgesį. Už tai jis iš aukos buvo padarytas nusikaltėliu ir uždarytas į Romos katalikų valdomą Huize Padua psichiatrijos kliniką. H. Heithuisas papasakojo ir apie tai, kaip buvo kastruotas Vegelio Šv. Juozapo ligoninėje. Jam tuo metu buvo 20 metų, bet pagal anuomet galiojusius įstatymus jis dar buvo nepilnametis.
Broliai Rogge savo akimis matė, kaip kruopščiai jaunas vyras buvo „apdorotas“ - jis parodė jiems savo sužalotas genitalijas. „Jis nusimovė kelnes, ir ten, apačioje, tiesiogine to žodžio prasme nieko nebuvo“, - pasakojo C. Rogge televizijos laidoje. 1957 m. H. Heithuisas pareiškė kaltinimus Huize Padua psichiatrijos klinikai už kastraciją. Byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti, o po metų jaunuolis mirė autoavarijoje. Po jo mirties broliai kelis dešimtmečius stengėsi paviešinti šią istoriją, bet niekas nenorėjo jais tikėti. Tik J. Dohmenas, parašęs ne vieną straipsnį apie seksualinį išnaudojimą katalikų bažnyčioje, pradėjo tirti šį atvejį rimtai.
Bažnyčia su H. Heithuisu nesiskaitė net ir po jo mirties. Nepaisant išreikštos jo valios, jis buvo palaidotas pagal katalikiškus ritualus.