Kalbėdama po jųdviejų pirmųjų derybų, A. Merkel sakė:
„Norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, o tą patį pageidavimą
išsakė ir F. Hollande'as.
Kanclerė nurodė, kad abi galingosios Europos valstybės
pasiruošusios „išnagrinėti papildomų (ekonomikos) augimo
priemonių galimybę Graikijoje“, jeigu Atėnai pareikštų, kad
tokios priemonės jiems reikalingos.
Abu lyderiai stengėsi demonstruoti savo vienybę: A. Merkel teigė
turinti „bendrų pozicijų“ su F. Hollande'u, sprendžiant, kaip būtų
galima paskatinti euro zonos ekonomikos augimą, nors anksčiau jiedu
siūlydavo skirtingas šio regiono krizės sprendimo priemones.
„Žinome, kokią atsakomybę turime mes, Prancūzija ir Vokietija,
dėl gero vystymosi Europoje, ir manau, kad turime rasti atskirų
problemų sprendinius šioje dvasioje“, - pažymėjo kanclerė.
Pasak jos, jųdviejų skirtumai yra menkesni nei vaizduoja žiniasklaida.
Tačiau F. Hollande'as sakė esantis pasiruošęs „padėti viską
ant stalo“ per artėjantį neformalų ES lyderių susitikimą
Briuselyje gegužės 23 dieną, įskaitant euroobligacijų temą,
kurią kritiškai vertina Vokietija.
Prancūzijos vadovas taip pat pakartojo norintis atnaujinti
derybas dėl ES fiskalinės drausmės pakto - sutarties, turinčios
užtikrinti griežtesnį biudžetų taisyklių laikymąsi Bendrijoje,
kurią aktyviai palaikė A. Merkel, nepritarianti bet kokiems šio
dokumento tekstų keitimams.
F. Hollande'as taip pat pasisakė už „subalansuotus“ ir „pagarba
grįstus“ santykius su Vokietijai, Europai stebint, ar dvi
didžiausios Senojo žemyno ekonomikos sugebės rasti sprendinių
krizėms, kurios grasina suskaldyti euro zoną.