Pranešimai apie nekrofilijos įstatymą įsiutino egiptiečius

lrytas.lt
„Islamistai ir nekrofilija. Sudėk šiuos du žodžius savo straipsnio pavadinime ir gali būti tikras, kad jis turės pasisekimą. Tikriausiai būtent taip pasielgė britų žiniasklaidos priemonės, – tarp jų ir „Daily Mail“ bei „The Huffington Post“ - išplatindamos rašinius apie Egipte planuojamą priimti įstatymą, kuris įteisins nekrofiliją ir vaikų santuokas.“
Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia, kad Egipte planuojama priimti įstatymą, įteisinantį nekrofiliją ir vaikų santuokas, egiptiečius įtikino, jog vakariečiai tyčia skatina islamofobiją.
Daugiau nuotraukų (1)
Tokiais žodžiais prasideda egiptiečių žurnalistų rašinys „Nekrofilijos įstatymas: kaip Vakarų žiniasklaida mėgaujasi islamofobija“, kuris praėjusią savaitę buvo publikuotas „Egypt Independent“.
Pasak žurnalistų, balandžio pabaigoje britų žiniasklaidoje pasirodę skandalingi faktai apie Egiptą yra paprasčiausias sugedusio telefono rezultatas. O Vakarų spaudos skubėjimas skelbti nepatikrintus duomenis dar labiau apsunkina ir taip sudėtingus musulmonų ir krikščionių santykius.
Lrytas.lt pateikia gegužės 9-ąją pasirodžiusio egiptiečių rašinio ištrauką, kurioje jie paaiškina, iš kur atsirado jų visuomenę žeidžiantis mitas.
Balandžio 26 d. „Huffington Post“ interneto portale pasirodė sensacija. Straipsnio pavadinime buvo parašyta, kad Egipto parlamentas rengia įstatymo pataisas, kurios leis vyrams mylėtis su savo mirusiomis žmonomis.
Istorija buvo apie tai, kad Egipto islamistai bandys įteisinti įstatymą, pagal kurį vyras galės mylėtis su savo velione žmona 6 valandas po jos mirties. Galite įsivaizduoti komentarus. Ši istorija buvo išplatinta tūkstančius kartų per „Twitter“, „Facebook“ ir įvairiausius tinklaraščius.
Yra tik viena problema: ši istorija – fiktyvi.
Ji prasidėjo prieš dvi savaites, kai Egipto valstybinio laikraščio „Al-Ahram“ tinklaraštininkas Amras Abdelis Sami parašė komentarą. Savo rašinyje jis įspėjo dėl galimos Egipto visuomenės islamizacijos ir reiškė susirūpinimą dėl salafitų sėkmės parlamento rinkimuose. Jis pateikė keletą pavyzdžių, kur gali nuvesti islamizacija. Be kitų pastabų jis pacitavo ir kontraversišką Maroko šeichą Zamzami Abdulą Bari, kuris mano, jog pagal islamo teisę turėtų būti leidžiama vyrui pamylėti savo žmoną po jos mirties. Reikia pastebėti, kad Zamzami yra liūdnai pagarsėjęs savo keistomis fatvomis. Pavyzdžiui, anksčiau jis pritarė tam, kad nėščios moterys vartotų alkoholį. A. A. Sami rašė, jog baiminasi, kad tokios pavojingos idėjos galėtų pradėti plisti ir Egipte.
Kitą dieną ONTV laidų vedėjas Jaber al-Qarmouty šias apžvalgininko mintis aptarė savo šou. Keletą kartų garsiai paskaitęs ištrauką apie nekrofiliją, jis paklausė, ar toks įstatymo projektas galėtų būti svarstomas islamistų kontroliuojamame Egipto parlamente. Jis svarstė, ar tik A. A. Sami neturi šaltinių, kurie jam tokią mintį pakišo.
Rytojaus dieną šios temos nusigriebė arabų televizijos kanalas „Al-Arabiya“ ir ištransliavo žinią savo portale anglų kalba. Galiausiai, viską susumavus ir pridėjus fantazijos, pasirodė tokia antraštė: „Egipto moterys paragino parlamentarus atmesti įstatymo projektą, leidžiantį vaikų santuokas ir seksą po mirties“.
Labiausiai trikdo tai, kad šis gandas nėra iš tų, kuriuos būtų labai sunku patikrinti. Kai mes susisiekėme su parlamento nariu Ziadu Bahaa Eddinu, jis pareiškė, kad nieko panašaus į šį juokingą įstatymą parlamente nebuvo svarstyta.
Tiesa, „The Huffington Post“ savo rašinyje paminėjo, kad nėra aišku, ar ši istorija tikra, tačiau vis vien jį paliko savo naujienų portale. Sunku atsispirti skaitytojų pelyčių paspaudimams, netgi jeigu istorija yra melaginga. Vis dėlto neina išvengti ir realybės: istorija buvo parašyta ir perskaityta vakariečių, kurie nori dar labiau sustiprinti islamofobiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.